Galutinai atsisakius reguliuojamų elektros kainų namų vartotojams, atsirastų paklausa naujiems elektros energijos produktams, o šalies gyventojai būtų labiau suinteresuoti prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros. Šias visiškai laisvos ir konkurencingos elektros rinkos naudas įžvelgia nepriklausomas energijos tiekėjas „Enefit“, priklausantis „EestiEnergia“ grupei ir remdamasis kitų jos bendrovių patirtimi anksčiau liberalizuotose Latvijos ir Estijos rinkose.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
„Šių metų rudenį suėjo 10 metų nuo ES trečiojo energetikos paketo įsigaliojimo, kuris įpareigojo valstybes nares atskirti veiklas elektros energijos sektoriuje ir liberalizuoti rinką įsileidžiant nepriklausomus tiekėjus. Lietuvoje verslo vartotojai nepriklausomą elektros tiekėją gali pasirinkti nuo 2010-ųjų, tuo metu namų vartotojai paskatų tokiam žingsniui iki šiol neturėjo, didžiajai jų daliai elektra tiekiama reguliuojama kaina“, – sako „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
V. Koryznos teigimu, reguliuojamų elektros kainų namų vartotojams yra atsisakiusios praktiškai visos šalys Baltijos jūros regione, išskyrus Lenkiją, jei po metų prie jų prisijungtų ir Lietuva, tai būtų didelis teigiamas postūmis visai rinkai.
Trys perėjimo etapai
Pasak „Enefit“ atstovo, šiuo metu Seimui svarstyti pateiktos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kurios numato palaipsniui vykstantį perėjimą nuo reguliuojamų prie rinkos kainų per kelerių metų laikotarpį.
Pagal dabartinį planą,nuo 2021 m.elektrą iš nepriklausomų tiekėjų turės pradėti pirkti tie namų vartotojai, kurie per metus sunaudoja daugiau kaip 5 MWh elektros energijos (daugiau kaip 416 kWh per mėnesį). Nuo 2022 m. prie jų prisijungtų nuo 1 iki 5 MWh elektros energijos suvartojantys gyventojai, nuo 2023 m. – visi likusieji.
Tiesa, socialiai pažeidžiamų asmenų grupei priskiriami vartotojai ir toliau elektrą galės pirkti reguliuojama kaina.
Daugiau pasiūlymų, daugiau inovacijų
Pirmiausia, reguliuojamų elektros kainų panaikinimas į rinką atvestų naujų nepriklausomų elektros tiekėjų, kurie galėtų pasiūlyti inovatyvių produktų.
Panašu, kad to tikisi ir Lietuvos gyventojai. Kaip parodė šių metų pavasarį „Enefit“ užsakymu atlikta apklausa, 62 proc. šalies gyventojų mano, kad uždara rinka neskatina naujų, inovatyvių elektros energijos valdymo sprendimų diegimo ir naudojimo namų ūkiuose.Be to, dabartinė elektros produktų ir sprendimų pasiūla neskatina vartotojų keisti energijos vartojimo įpročių:kas trečias respondentas sutinka su teiginiu, kad elektra jo namų ūkyje šiuo metu naudojama netaupiai.
Kad liberalizuotos rinkos startas būtų sklandus ir šalies gyventojams atneštų kuo daugiau naudos, turėtų būti sudarytos sąlygos rinkoje dalyvauti kuo didesniam nepriklausomų tiekėjų skaičiui.
Pasak V. Koryznos, kitose reguliuojamų kainų atsisakiusiose ES valstybėse gyventojai turi galimybę pasirinkti iš vidutiniškai7-8 skirtingų elektros tiekimo pasiūlymų. Tuo metu Italijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje rinkoje siūlomų skirtingų elektros produktų skaičius siekia daugiau kaip 10.
Žalioji elektra ir išmanūs skaitikliai
Dar vienas pokytis, kurį turėtų paskatinti liberalizuota elektros rinka – tai paklausa žaliajai elektros energijai.
„Šiuo metu gyventojai neturi didelės paskatos pirkti žaliąją energiją, kuri pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, nes jos kaina iki šiol buvo pastebimai didesnė už reguliuojamą kainą.Atsisakius reguliuojamų kainų, žalioji elektros energija taptų patrauklesniu pasirinkimu.Didesnė jos paklausa skatintų naujų šios srities energetikos projektų plėtrą bei padėtų siekti visai šaliai aktualaus taršos mažinimo tikslo“, – teigia V. Koryzna.
Kitas svarbus veiksnys – išmanieji elektros apskaitos prietaisai, kurie leistų stebėti elektros energijos suvartojimą realiuoju laiku ir turėtų nuotolinio ryšio sąsają. Tai atvertų daugiau galimybių nepriklausomiems tiekėjams pasiūlyti inovatyvių produktų, o gyventojams efektyviau valdyti savo energijos poreikius.
Pagal dabar numatytą Energetikos ministerijos planą, daugelis prielaidų sklandžiam namų vartotojų rinkos atvėrimui sudarytos. Tačiau kaip šis planas bus įgyvendinamas realybėje, nemaža dalimi priklausys ir nuo rinkos reguliuotojų, ir nuo valstybės įmonių, kurios iki šiol veikė kaip pagrindiniai tiekėjai.
Paieška archyve
