Didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse auga ketvirtą mėnesį iš eilės

Didmeninės elektros energijos kainos Baltijos šalyse auga nuo balandžio. Liepą elektra Lietuvoje pabrango dar dešimtadaliu iki 48,94 eurų už megavatvalandę.

Liepos mėnesį, palyginti su birželiu, „Nord Pool“ biržos Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose vidutinė elektros energijos kaina padidėjo 10 proc. – atitinkamai iki 48,94 EUR/MWh ir 48,95 EUR/MWh. Estijoje elektros kaina vidutiniškai ūgtelėjo 13 proc. iki 48,92 EUR/MWh. Atskiromis valandomis elektros energijos kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 19,82 EUR/MWh iki 81,01 EUR/MWh.

Galima palyginti: visoje „Nord Pool“ biržoje septintąjį metų mėnesį elektra vidutiniškai pabrango 26 proc. iki 35,15 EUR/MWh. Šiaurės šalyse vidutinė elektros energijos kaina liepą siekė 36,47 EUR/MWh ir buvo net 12 EUR/MWh mažesnė nei Baltijos šalyse.

„Liepą elektros energijos kainų augimą „Nord Pool“ biržoje nulėmė sausesni orai ir aukštos CO2 kvotų kainos. Tuo metu elektros kainoms Baltijos šalyse mažėti neleido bei įtaką reikšmingam valandiniam jų svyravimui darė nepastovūs perdavimo pajėgumai jungtimis tarp Baltarusijos ir Lietuvos bei Kaliningrado ir Lietuvos“, – sako Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse liepą siekė 2071 GWh. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis, palyginti su birželio mėnesiu, nepakito ir atitinkamai buvo 552 GWh bei 569 GWh, o Lietuvoje sumenko simboliniu 1 proc. iki 950 GWh.

Praėjusį mėnesį visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 939 GMW elektros energijos – 2 proc. mažiau nei birželį. Lietuvoje elektros energijos gamybos apimtys išaugo 17 proc. ir pasiekė 299 GWh. Estijoje gamybos apimtys susitraukė 3 proc. iki 286 GWh, o Latvijoje – 13 proc. iki 354 GWh.

„Mažesnėms elektros energijos gamybos apimtims Latvijoje, o kartu – ir bendrai Baltijos šalyse, įtakos turėjo nusekęs vandens lygis Dauguvos upėje. Liepą jis buvo net 51 proc. žemesnis nei vidutinis ilgametis. Dėl šios priežasties upės hidroelektrinėse gamyba per mėnesį sumažėjo 15 proc. iki 63 GWh“, – sako M. Giga.

Septintąjį metų mėnesį visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 45 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 32 proc., Latvijoje – 64 proc., Estijoje – 50 proc. šaliai reikalingos elektros.