Informacinių ir ryšių technologijų darbuotojai Lietuvoje uždirba vis daugiau, jų atlyginimai tolsta nuo kitų profesijų. Jau dabar IT specialistų atlyginimai visas kitas profesijas lenkia daugiau nei 2 kartus.
Vilnietis Modestas kokybės užtikrinimo specialistu vienoje iš sostinės informacinių technologijų įmonių dirba penkerius metus. Jis neatskleidžia savo atlyginimo dydžio, tačiau Modestas neslepia, kad IT specialistai uždarbiu nesiskundžia. Geri specialistai visada turi ką veikti:
„Tai vis tiek yra perspektyvu, vis labiau užima mūsų visuomenėje visos technologijos dalį, tų specialistų yra trūkumas. <…> Įdomu yra prisileisti prie gerų sprendimų ir kai išeina tam tikras projektas į visuomenę džiugu būti prisidėjus prie to."
Informacinių ir ryšių technologijų srityje vidutiniai atlyginimai gerokai lenkia kitas profesijas. 2018 metų duomenimis, vidutiniškai į rankas jie gauna apie 1200 eurų, kitų profesijų atstovai dvigubai mažiau.
Informacinių ir ryšių technologijų įmonių vadovai vidutiniškai gauna po 1700 eurų į rankas. Programinės įrangos kūrėjai ir analitikai beveik po pusantro tūkstančio. Duomenų bazių ir tinklų specialistai po 1000, technikai – po 850 eurų į rankas.
Negana to, atotrūkis tarp šių specialistų ir visų kitų profesijų atstovų atlyginimų kasmet didėja. Informacinių ir ryšių technologijų specialistų atlyginimai kasmet kyla po 11-a procentų, o kitų profesijų po 9 procentus.
„Tai gali sukurti tam tikrą atskirtį, tai ir signalizuoja apie pasiūlos ir paklausos neatitikimą. Šių specialistų paklausa gerokai viršija pasiūlą, tai ten ir auga", – kalbėjo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analitikas Gintautas Jakštas.
„Jeigu žiūrėtumėm į atlyginimų augimus ir galimybes žmonėms susikurti gerbūvį, tai būtent šioje srityje yra Lietuvai tikrai šansas pavyti, aplenkti vakarų Europos valstybes“, – tikino „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.
Informacinių technologijų įmonių atstovai juokauja, kad šiame sektoriuje galima įdarbinti kiekvieną dirbti galintį šalies gyventoją. Esą tokių specialistų paklausa nesustoja augti.
Tiesa, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad šį tikslą pasiekti trukdo prasti šalies vaikų pasiekimai:
„Yra platesnio masto problema. Tai, kad mokyklose nėra pakankamai gerai paruošiami jaunuoliai, kurie galėtų vėliau studijuoti informacines technologijas, programavimą. Ir net jei būtų skiriama daugiau pinigų finansavimui tų studijų universitetuose, nereiškia, kad būtų pakankamai pasiruošusių studijuoti šias specialybes.“
2018 metais atlikta darbdavių apklausa atskleidė, kad per artimiausius trejus metus Lietuvoje trūks apie 13-os tūkstančių informacinių ir ryšių technologijų specialistų.
Paieška archyve
