Siekiant stiprinti inovacijų diegimo ir rizikos prisiėmimo pajėgumus, kad Europos Sąjunga galėtų konkuruoti vis labiau naujų technologijų dominuojamoje rinkoje, Europos Komisija pasiūlė įkurti Europos inovacijų tarybą. Šiuo metu vykdomas bandomasis Europos inovacijų tarybos projektas, tačiau pagal naują ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ nuo 2021 m. Europos inovacijų taryba ims veikti visu pajėgumu.
Siekiant suteikti Europos verslininkams daugiau galimybių tapti pasaulyje pirmaujančiomis bendrovėmis, 2019–2020 m. laikotarpiu bus skirta daugiau kaip 2 mlrd. EUR inovacijų diegimo grandinei: eksperimentiniams projektams, siekiant remti pažangiąsias technologijas, kurių tyrimai jau pradėti (paraiškas teikti galima jau dabar); taip pat pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ bus skiriamas inovacijoms kurti ir plėtoti būtinas spartusis finansavimas – tol, kol tos įmonės taps pajėgios pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų (paraiškas bus galima teikti nuo birželio mėn.). Pagal sparčiojo finansavimo skyrimo tvarką įmonės galės gauti iki 15 mln. EUR mišraus finansavimo, kurį sudaro dotacijos ir nuosavas kapitalas.
Europos Komisija į Europos inovacijų tarybos patariamąją valdybą paskirs 15–20 inovacijų lyderių. Jie prižiūrės Europos inovacijų tarybos bandomojo projekto vykdymą. Inovacijų ekosistemos novatoriai raginami pareikšti susidomėjimą iki gegužės 10 d.
Nors Europoje gyvena tik 7 proc. pasaulio gyventojų, Europos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas sudaro 20 proc. pasaulio investicijų, joje paskelbiama trečdalis aukštos kokybės mokslinių publikacijų, ji pirmauja pasaulyje farmacijos, cheminių medžiagų, mechanikos inžinerijos ir mados srityse. Kad šie puikūs rezultatai garantuotų sėkmę ir kad Europos įmonės imtų pirmauti inovacijų taikymu grindžiamose naujose pasaulio rinkose, Europa turi dar labiau pasitempti. Tai ypač pasakytina apie visiškai naujomis technologijomis pagrįstas inovacijas (proveržio inovacijas) arba su rinkų kūrimu susijusias inovacijas (virsmo inovacijas).
