Vasario mėnesį Baltijos šalyse mažėjo elektros paklausa, gamyba ir kaina. Dėl regione atšilusių orų elektra visose trijose šalyse vidutiniškai atpigo 9 eurais už megavatvalandę, o Lietuvoje buvo pigiausia.
Išaugus vandens lygiui elektra pigtų sparčiau
Antrąjį metų mėnesį palyginus su pirmuoju, elektros kaina Latvijoje ir Estijoje susitraukė atitinkamai 16 proc. ir 15 proc. bei pasiekė vienodą lygį – 47,28 EUR/MWh. Lietuvoje elektra atpigo 17 proc. iki 46,97 EUR/MWh. Kainų pokyčiai Baltijos šalyse buvo panašūs kaip ir kitose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Čia elektra vidutiniškai atpigo 15 proc. iki 45,86 EUR/MWh – tokia žema vidutinė kaina paskutinį kartą fiksuota tik 2013 metų pavasarį.
„Vasario mėnesio elektros kainos pokyčius nulėmė po atšiauraus sausio atšilę orai bei sumenkusios žaliavų kainos. Elektra regione atpigo ne tik dėl atšilusių orų sumenkus suvartojimui. Per mėnesį išaugo gamybos apimtys vėjo jėgainėse – dėl to menko elektros gamyba deginant anglį. Vasarį atpigusią elektrą nulėmė ir gerokai sumenkusios anglies, dujų bei taršos leidimų kainos. Tiesa, vandens lygis Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuaruose vis dar gana žemas. Šis aspektas pristabdė dar spartesnį elektros kainų kritimą“, – teigia Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Lietuvoje elektros gamybos apimtys – stabilios
Vasarį, palyginus su sausiu, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse susitraukė 15 proc. iki 2336 GWh. Rodiklis Estijoje susitraukė 16 proc. iki 728 GWh, Lietuvoje – 15 proc. iki 997 GWh ir Latvijoje 12 proc. iki 611 GWh.
Per mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos gamyba sumažėjo 25 proc. iki 1440 GWh. Estijoje rodiklis susitraukė net 41 proc. iki 679 GWh. M. Gigos teigimu, tokį pokytį šalyje nulėmė sumažintas nemokamų aplinkos taršos leidimų lygis bei pradėtas senųjų skalūnus deginančių jėgainių, kurių galia siekė net 600 MW, uždarymas. Lietuvoje elektros energijos gamyba per mėnesį nesumenko nė procento ir išliko panaši – 315 GWh, o Latvijoje susitraukė 21 proc. iki 446 GWh.
„Metų pradžioje – tiek sausį, tiek ir vasarį – vandens lygis Dauguvos upėje pamažu augo, tačiau jis vis dar 30 proc. žemesnis nei ilgametis, 30 metų stebėtas. Dėl augančio vandens lygio natūraliai didėja ir gamybos apimtys Dauguvos hidroelektrinėse – vasarį pagaminta 144 GWh elektros ir tai – 63 GWh daugiau nei sausį. Tokie prasti elektros gamybos rezultatai hidroelektrinėse buvo fiksuoti tik 2014 metais“, – sako M. Giga.
Per vasarį visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Latvija pasigamino 76 proc., Estija – 90 proc., o Lietuva – 31 proc. šaliai reikalingos elektros.
Paieška archyve
