Rengdamasi išmaniosios apskaitos diegimui Lietuvoje, ESO pradeda tam reikalingos infrastruktūros viešųjų pirkimų procedūras – tiekėjai turės ne tik pasirūpinti daugiau nei 1,6 mln. išmaniųjų elektros energijos skaitiklių tiekimu, bet ir skaitiklių duomenų surinkimo ir valdymo IT sprendimu bei komunikacijos infrastruktūra.
Asociatyvi nuotr.
Vadovaujantis gerąją užsienio šalių praktika bei laikantis skaidrumo principų, buvo organizuotos šešios rinkos konsultacijos, kuriose aktyviai dalyvavo vietos ir užsienio šalių tiekėjai bei gamintojai, gauta naudingų įžvalgų rengiamoms techninėms specifikacijoms. Pirkimas bus vykdomas konkurencinio dialogo būdu, t.y. kiekvienas tiekėjas galės pateikti paraišką dalyvauti pirkime, o ESO ves dialogą su atrinktais kandidatais. Siekiant atrinkti 6 stipriausius pagal patirtį tiekėjus, bus vykdoma kvalifikacinė atranka. Tik atrinkti dalyviai bus supažindinti su išsamiomis techninėmis specifikacijomis ir galės teikti pasiūlymus. Laimės ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.
„Sieksime atrinkti geriausią kokybės ir kainos santykiu pagrįstą tiekėjo pasiūlymą. Analizavome ne vienos Vakarų Europos šalies išmaniosios apskaitos diegimo patirtį, klaidas ir naudas. Todėl pasirinkome tokią pirkimo strategiją, kuri dažniausiai taikoma tokias sistemas diegusiose šalyse“, – sako ESO Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila.
Būsimai sistemai keliama keletas pagrindinių užduočių: įdiegta sistema turės palaikyti komunikaciją su skaitikliais ir užtikrinti visos išmaniosios apskaitos infrastruktūros stebėseną bei valdymą; laikantis aukščiausių kibernetinės saugos reikalavimų, sistema turės saugiai surinkti šifruotus apskaitos duomenis, reikalingus elektros energijos tinklo valdymui ir energijos vartojimo apskaitos valdymui; sistema privalės apdoroti, tikrinti ir patvirtinti surinktus duomenis bei per tarpusavio sąsajas perduoti juos į kitas ESO verslo sistemas.
Įdiegus išmaniosios apskaitos infrastruktūrą, o ypač nuotolinę apskaitą, kai matyti labai detalus elektros energijos naudojimas, numatoma, kad mažės elektros energijos vartojimas, nes klientai galės geriau suprasti savo energijos vartojimo įpročius, priimti racionalius energijos taupymo sprendimus. Taip pat mažės tinklo nuostoliai, bus galima tiksliau planuoti investicijas į tinklą, sistema leis sukurti elektros energijos rinkos dereguliavimo sąlygas privatiems klientams.
2017 m. ESO įgyvendino „Išmaniosios apskaitos“ bandomąjį projektą, kuriuo siekta sužinoti išmaniosios apskaitos sistemos galimybes, sudaryti sąlygas klientams taupyti elektros energiją ir laiką. Klientai ypač įvertino išmaniųjų skaitiklių privalumą, kai nebeliko prievolės kas mėnesį nurašinėti skaitiklio rodmenis, o vidutinis elektros energijos sutaupymas siekė apie 6 proc. Sėkmingas bandomasis projektas parodė, kad Lietuvoje verta visuotinai diegti išmaniuosius skaitiklius.
Atsižvelgiant į didelį susidomėjimą ir žmonių norą išbandyti šią technologiją, net nelaukiant masinio išmaniųjų skaitiklių diegimo ESO nuo 2017 m. pasiūlė mokamą sprendimą, kurį užsisakę klientai gali gauti labai panašias naudas, kaip ir bandomojo projekto dalyviai.
ESO planuojamos investicijos atitinka Seimo 2018 m. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje įtvirtintą nuostatą, kad iki 2023 metų turi būti įdiegtos išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos visiems vartotojams.
Šiuo metu investicija yra derinama su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Sutartį su išmaniosios apskaitos infrastruktūros diegėju planuojama pasirašyti 2020 m. I ketvirtį, o masinį skaitiklių diegimą pradėti 2020 metų IV ketvirtį.
Preliminariai skaičiuojama, kad investicijos į išmaniosios apskaitos sistemos diegimo Lietuvoje programą per 2019 m. ir iki pat 2023 m. pabaigos, sieks 200 mln. eurų.
