Teigiami vartotojų atsiliepimai, skelbiami įmonių svetainėse, gali paskatinti pirkėjus įsigyti prekes ar paslaugas, todėl jie turi būti realūs ir pagrįsti. Vis dėlto ne visi reklamų skleidėjai gali įrodyti viešinamų atsiliepimų autentiškumą. Konkurencijos tarybos atlikta stebėsena atskleidė, kad trečdalis skelbiamų atsiliepimų galėjo klaidinti vartotojus.
Stebėseną vykdę Konkurencijos tarybos ekspertai atsitiktine tvarka patikrino 54-ias greitųjų kreditų ir susieto vartojimo kredito (lizingo) davėjų bei grožio (grožio namų, masažo salonų) ir turizmo paslaugas teikiančių bendrovių interneto svetaines. 21 svetainėje buvo skleidžiamos reklamos, kuriose paviešinta teigiama asmeninė vartotojų patirtis ir nuomonė apie tam tikrą ūkio subjektą bei jo paslaugas. Atsiliepimai buvo pateikti pirmuoju asmeniu kaip citatos, kai kurie – kabutėse, taip pat nurodyti jų autoriai – konkretūs vartotojai. Pamatęs tokią reklamą pirkėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad teigiamus atsiliepimus pateikė bendrovės paslaugomis pasinaudoję vartotojai, ir būti paskatintas jas rinktis.
Konkurencijos tarybos ekspertai paprašė reklamos skleidėjų pateikti pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų tokių teiginių teisingumą. Paaiškėjo, kad iš 21 reklamos 6 galimai klaidino vartotojus: 2 reklamos apie greituosius kreditus, 4 – apie grožio paslaugas. Būtent šių reklamų davėjai negalėjo pateikti įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsiliepimai yra realūs, t. y. nurodyti pačių vartotojų. Po to, kai bendrovėms buvo išsiųsti įspėjimai pašalinti arba pakeisti galimai klaidinančią reklamą, abejonių sukėlusių vartotojų atsiliepimų svetainėse nebeliko.
Konkurencijos tarybos ekspertai dar 15-ai verslo atstovų pateikė rekomendacijas, kaip turėtų būti skleidžiamos vartotojus neklaidinančios reklamos. Priminta, kad būtina saugoti įrodymus, pavyzdžiui, gautus vartotojų laiškus, atsiliepimus, kurie pagrįstų, jog viešinami vertinimai yra realūs.
„Reklamose pateikti atsiliepimai gali daryti reikšmingą poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, todėl itin svarbu, kad susidomėjusieji nebūtų suklaidinti netikrų atsiliepimų apie suteiktas paslaugas ir nebūtų klaidingai paskatinti priimti sprendimus, kurių jie kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę“, – sakė Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja Erika Lukšė.
Ši Konkurencijos tarybos vykdyta stebėsena buvo prevencinio pobūdžio, kuria siekta informuoti reklamos skleidėjus apie teisinį reglamentavimą. Jeigu verslo atstovai nereaguoja į rekomendacijas pakeisti galimai Reklamos įstatymą pažeidžiančias reklamas, yra pradedamas išsamus tyrimas ir, įtarimams pasitvirtinus, skiriamos sankcijos. Už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą įmonėms gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 Eur, o tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gali būti skiriama iki 34 754 Eur bauda.
Primename, kad 2018 m. rugsėjį Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi daugiabučio reklamoje pateiktus vartotojų atsiliepimus, nustatė, kad viešai skelbtos ne konkrečių asmenų citatos, o pokalbių metu išgirstų nuomonių pagrindu parengti apibendrinti komentarai. Už klaidinančią reklamą nekilnojamojo turto projektą įgyvendinusiai įmonei ir jį reklamavusiai bendrovei skirtos baudos po 4 700 Eur.
