Visas pasaulis šiandien išgyvena didžiulį informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto skverbimąsi į verslo aplinką – automatizuojami procesai ar balsu valdomi įrankiai yra šių dienų tendencija. Šiose srityse aktyviai kelią skinasi ir lietuviai – pagal naujausius „Startup Lithuania“ duomenis, kūrybinių verslo dirbtuvių (angl. hackathon) metu, 81 proc. naujų startuolių yra kuriami būtent IT srityse.
VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros departamentas „Startup Lithuania“ kasmet organizuoja 4 kūrybines verslo dirbtuves „Hacker Games“, kurių tikslas yra skatinti naujų startuolių vystymą. 2018 metais bendrai renginys subūrė 115 komandų, kurias sudarė beveik 500 dalyvių. Renginių metu itin didelio dėmesio susilaukė kelios būsimų startuolių temos – tai IT ir gyvybės mokslai.
„Kaip rodo „Startup Lithuania“ praktika, Lietuvos hakatonuose vystomos verslo idėjos koja kojon žengia su pasaulinėmis tendencijomis. 2018 metais turėjome 115 komandų, iš jų 93 vystė savo produktus būtent IT srityje – pradedant nuo žaidimų industrijos (43 naujos verslo idėjos), baigiant kitais informacinių technologijų sprendimais, pritaikomais švietimo, kultūros, e-komercijos ir panašiose srityse. Gyvybės mokslų srityje turėjome 13 naujų verslo idėjų, keletas jų buvo kuriami dirbtinio intelekto pagrindu“, – hakatonuose gimstančias verslo idėjas apžvelgia Roberta Rudokienė, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros departamento „Startup Lithuania“ vadovė.
Proveržis gyvybės mokslų srityje
Anot organizatorių, aktyvus proveržis gyvybės mokslų srityse buvo matomas jau ir ankstesniais metais, tačiau šių metų verslo idėjos šioje srityje ne tik unikalios, bet ir perspektyvios.
„Gyvybės mokslų startuolių Lietuvoje nėra daug, tačiau tai natūralu, nes norint sukurti medicinai ar biotechnologijos sritims pritaikomą produktą reikia ne tik laiko, bet ir didelių finansavimo galimybių. Nepaisant to, hakatonuose gimė tikrai puikios idėjos, pritaikomos ergonomikos, neurologijos srityse. Mus džiugina tai, kad suinteresuotumas vystyti produktus šioje srityje tik auga, o būsimi startuoliai, nesibaimindami sudėtingų procesų, vysto dirbtinio intelekto projektus, kurie turi aiškią pridėtinę vertę valstybei“, – pasakoja R. Rudokienė.
Žaidimų industrija – nauja niša jaunosioms kartoms
Tai, kad žaidimų industrija išgyvena didžiulio susidomėjimo laikotarpį patvirtina aktyvus jų kūrimas „Hacker Games“ hakatonuose. Vien per 2018 metus, keturiuose renginiuose buvo sukurti 43 unikalūs žaidimai, turintys perspektyvų virsti startuoliais ateityje.
„Nors šią industriją visuomenė yra linkusi priimti dvejopai, ji neabejotinai yra viena perspektyviausių mūsų šalyje. Pagal naujausius Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos duomenis, šiuo metu šalyje yra įregistruota 50 įmonių, dirbančių žaidimų industrijoje, kurios sugeneruoja 0.19 proc. Lietuvos BVP, o vieno žmogaus sugeneruojamos pajamos šioje industrijoje siekia net 200 000 Eur,“ – teigia R. Rudokienė.
