Šių metų lapkričio 16 dieną AB „Kauno energija“ su Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė 3 sutartis dėl finansinės Europos Sąjungos (ES) Struktūrinių Fondų paramos biokuru kūrenamiems katilams Raudondvaryje bei Jurbarke įrengti bei šilumos tiekimo vamzdynui į Aleksotą statyti. Pagal šias sutartis vykdomiems projektams 2019 metais bus skirta iki 2,718 mln. eurų ES Struktūrinių Fondų finansinės paramos.
Pagal pasirašytas sutartis bendrovei „Kauno energija“ skiriama finansinė parama bus panaudota 2 biokuro katilų įrengimo bei 1 šilumos tiekimo vamzdyno statybos projektams Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke.
Pagal projektą „Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Raudondvario katilinėje“ planuojama įrengti 1,5 MW galios biokuru kūrenamą katilą Raudondvario katilinėje, per metus pagaminsiantį iki 7825,92 MWh šilumos bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinsiantį apie 1205,56 t. Projektui įgyvendinti skiriama iki 288 198,00 Eur finansavimo lėšų.
Pagal projektą „Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Jurbarko katilinėje“ planuojama įrengti 4,6 MW galios biokuru kūrenamą katilą Jurbarko katilinėje, per metus pagaminsiantį iki 6281,68 MWh šilumos bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinsiantį apie 2824,62 t. Projektui įgyvendinti skiriama iki 527 625,00 Eur finansavimo lėšų.
Pagal trečiąją sutartį ketinama iš dalies finansuoti vamzdyno statybos projektą „Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo plėtra Aleksoto mikrorajone“, pagal kurį ketinama nutiesti 3,7 km ilgio 250-450 mm skersmens šilumos tiekimo vamzdyną, sujungsiantį Kauno miesto integruotą tinklą su Aleksoto mikrorajone esančiais vietiniais šilumos tiekimo tinklais. Tokiu būdu prie miesto integruoto šilumos tiekimo tinklo planuojama prijungti esamus bei naujus šilumos vartotojus Aleksoto mikrorajone.
AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas sako, kad, įgyvendinus projektus, sumažės tarša, šiluma Aleksoto šilumos vartotojams bus tiekiama patikimiau, nauji biokuro katilai Raudondvaryje ir Jurbarke leis pakeisti šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekį bei padidinti šilumos gamybos efektyvumą. Be to, dėl padidėjusio biokuro kiekio šilumos gamybos balanse, sumažės šilumos energijos kainos kintama dalis.
Iš viso projektams įgyvendinti Lietuvos verslo paramos agentūra „Kauno energijai“ planuoja skirti iki 2,718 mln. eurų finansinės ES Struktūrinių Fondų paramos. Svarbu suprasti, kad tai pinigai, kurių per šilumos kainą nereikės sumokėti kauniečiams, – sako bendrovės Generalinis direktorius.
Parama katilų įrengimo projektams skiriama pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-K-109 priemonę „Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“, parama vamzdynui į Aleksotą statyti – pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonę „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“.
Be šios paramos „Kauno energijos“ vykdomiems tinklų rekonstrukcijos projektams ateinančiais metais bus skirta dar 9,859 mln. eurų. Tai didžiausias skirtos paramos kiekis tarp visų Lietuvos šilumos tiekimo bendrovių.
