Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje. Remdamiesi šiuo bendradarbiavimo formatu Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai patvirtino prioritetinį infrastruktūros projektų sąrašą, padėsiantį sujungti 12-a regiono valstybių moderniomis energetinėmis, transporto ir skaitmeninėmis jungtimis.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka / Robertas Dačkus
Trijų jūrų viršūnių susitikime dalyvauja Baltijos šalių, Lenkijos, Austrijos, Slovėnijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos, Čekijos, Rumunijos, Kroatijos vadovai, prie jų prisijungė ir Europos Komisijos primininkas, Vokietijos užsienio reikalų ministras, JAV energetikos sekretorius, taip pat Europos investicinio banko, Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko atstovai.
Į šalių vadovų patvirtintą prioritetinį sąrašą įtraukti tokie Lietuvai ir visam regionui svarbūs projektai kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa, dujų jungtis su Lenkija „GIPL“, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, traukinys „Viking“. Lietuvai tai yra papildoma galimybė užsitikrinti ir kaimyninių, ir kitų Europos valstybių palaikymą šiems projektams bei skatinti valstybių, verslo, finansinių institucijų bendradarbiavimą juos įgyvendinant.
Pasak šalies vadovės, kuo daugiau jungčių saisto Europą, tuo mažiau fragmentuoti, atsparesni ir saugesni esame. Modernios energetinės, transporto ir skaitmeninės jungtys ne tik padeda stiprinti europinę integraciją, regionų ekonominę pažangą, bet ir yra gyvybiškai svarbios šalių saugumui užtikrinti.
Lyderiai ypatingą dėmesį skyrė energetinių – elektros, dujų jungčių plėtrai. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos ir kitos regione plėtojamos jungtys padės diversifikuoti energetinius šaltinius ir tiekimo kelius, vystyti regionines energetines rinkas. Tai reiškia ir stipresnę ES energetinę sąjungą, ir didesnį Bendrijos atsparumą išorės energetiniam spaudimui.
Susitikime šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog būtina užpildyti Europoje išlikusias transporto infrastruktūros spragas. Išvystyti keliai ir geležinkeliai reikalingi ne tik laisvam prekių bei žmonių judėjimui, bet ir yra svarbiausia karinio mobilumo sąlyga. Todėl siekiant stiprinti šalių apginamumą, būtina investuoti į transporto infrastruktūrą ir pritaikyti ją prie NATO standartų, kad sąjungininkų pastiprinimas mus galėtų pasiekti kuo greičiau.
Šalių vadovai aptarė ir skaitmeninių jungčių plėtrą. Lietuva ir mūsų regionas jau turi išvystytą skaitmeninę infrastruktūrą ir gali būti pavyzdžiu kitiems, kaip pasiūlyti inovatyvius sprendimus verslui, teikti elektronines paslaugas. Tačiau skaitmeninio greičio didinimas visoje Europoje turi žengti koja kojon su kibernetiniu saugumu. Todėl Lietuvos iniciatyva ES kuriamos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, prie kurių jau prisijungė 9 ES šalys, tarp jų ir Trijų jūrų iniciatyvoje dalyvaujančios Lenkija, Estija, Rumunija, Kroatija.
Bukarešte taip pat vyksta Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, kuriame dalyvauja ir Lietuvos chemijos, tekstilės, medienos pramonės atstovai bei dar per 600 verslininkų iš kitų ES šalių, JAV, Balkanų regiono, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos, Turkijos.
