Rugpjūtį, jau trečią mėnesį iš eilės, elektros energija brango visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Regione kaina priartėjo prie 60 EUR/MWh ribos – tai yra aukščiausias kainos lygis per pastaruosius 10 metų.
Paskutinį vasaros mėnesį, palyginti su liepa, Baltijos šalyse elektra brangiausia buvo Latvijoje – čia vidutinė kaina išaugo 8 proc. iki 59,05 EUR/MWh, Lietuvoje – taip pat 8 proc. iki 59,03 EUR/MWh, Estijoje – 2 proc. iki 55,38 EUR/MWh. Rugpjūtį elektros kainos trijose šalyse atskiromis valandomis svyravo nuo žemiausios 38,81 EUR/MWh iki aukščiausiai pakilusios Lietuvoje – 88,21 EUR/MWh.
„Elektros kainų pokyčiams įtaką padarė nebūdingai karšti ir sausi orai regione – sausra tęsėsi beveik visus tris vasaros mėnesius. Kritulių trūkumas lėmė sumenkusį vandens lygį Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuaruose. Dėl to mažėjo gamyba hidroelektrinėse ir augo elektros gamyba iš iškastinio kuro. Įtaką darė ir keturių branduolinių reaktorių Šiaurės šalyse kasmetiniai priežiūros darbai. Galiausiai, rugpjūčio viduryje prasidėjęs „NordBalt“ jungties remontas augino elektros kainas Lietuvoje ir Latvijoje“, – sako Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
M. Giga pastebi, kad rugpjūtį kainos pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 10 metų. Elektrai brangstant visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose, sumažėjo kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių – Estijoje elektra buvo 2 EUR/MWh, o Lietuvoje ir Latvijoje beveik 6 EUR/MWh brangesnė nei Skandinavijos šalyse.
Karštas rugpjūtis Baltijos šalyse išaugino ir elektros energijos suvartojimą – rodiklis bendrai pasistiebė 3 proc. iki 2167 GWh. Visose trijose šalyse suvartojimas augo panašiai: Estijoje – 4 proc. iki 610 GWh, Latvijoje – 3 proc. iki 584 GWh ir Lietuvoje – 2 proc. iki 973 GWh.
Palyginus su ankstesniu mėnesiu, rugpjūtį stebėtas elektros energijos gamybos šuolis – Baltijos šalyse gamyba išaugo 20 proc. iki 1632 GWh. Latvijoje rodiklis pasistiebė 19 proc. iki 444 GWh, Estijoje – 15 proc. iki 921 GWh, o Lietuvoje – net 44 proc. iki 267 GWh.
Vasaros pabaigoje Baltijos šalys suvartojo 25 proc. daugiau elektros energijos nei pasigamino. Lietuva sugeneravo 27 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, o Latvijoje ir Estijoje gamyba suvartojimą pranoko atitinkamai 24 proc. ir 51 proc. Tiesa, kaip pastebi M. Giga, praeitą mėnesį gamybai išaugus net 20 proc., iš kitų „Nord Pool“ šalių į Baltijos šalis importuojamos elektros kiekis sumažėjo 29 proc.
Paieška archyve
