Liepą fiksuoti net keli reikšmingi pokyčiai elektros rinkoje. Antrąjį vasaros mėnesį elektros kainos „Nord Pool“ biržoje buvo aukščiausios nuo 2011 metų, o tuo tarpu Lietuvoje pagaminta mažiausiai elektros energijos per 2018 metus.
Liepą, palyginti su birželiu, elektros kainos išaugo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė kaina pasistiebė 7 proc. atitinkamai iki 54,56 EUR/MWh ir 54,55 EUR/MWh. Tuo tarpu Estijoje kaina ūgtelėjo 13 proc. iki 54,06 EUR/MWh. Per mėnesį elektros kaina atskiromis valandomis svyravo nuo 45,56 EUR/MWh iki 66,04 EUR/MWh.
„Liepą elektros energijos kainų pokyčius lėmė beveik visą mėnesį užsitęsę karšti ir sausi orai ne tik Baltijos šalyse, bet ir visose kitose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Dėl šiltų orų išaugo elektros paklausa bei sumažėjo vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose, o to pasekmė – išaugusios elektros energijos gamybos apimtys iš iškastinio kuro“, – sako Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
M. Giga pastebi, kad paskutinį kartą tokios aukštos biržos kainos fiksuotos tik 2011 m., tad pokytis regione nulėmė dar labiau sumažėjusį skirtumą tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Elektros energija Estijoje buvo vos 1,72 EUR/MWh, o Latvijoje ir Lietuvoje apie 2 EUR/MWh brangesnė nei Skandinavijos šalyse.
Dėl karštų orų liepą trijose Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas išaugo apie 4 proc. iki 2,122 GWh. Didžiausias pokytis fiksuotas Latvijoje – čia paklausa ūgtelėjo 5 proc. iki 569 GWh, Lietuvoje – 4 proc. iki 959 GWh, o Estijoje – 2 proc. iki 594 GWh.
Palyginus su ankstesniu mėnesiu, liepą elektros gamybos apimtys Baltijos šalyse išaugo 15,6 proc. iki 1,373 GWh. Latvijoje, augant elektros paklausai, gamybos apimtys taip pat ūgtelėjo 24,4 proc. iki 372 GWh. Estijoje rodiklis pasistiebė 19,2 proc. iki 816 GWh. Tik Lietuvoje gamyba susitraukė iki žemiausio rodiklio šiais metais – 9,5 proc. iki 185 GWh.
Septintąjį šių metų mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas gamybą pranoko 35 proc. M. Giga pastebi, kad dėl sumažėjusių elektros gamybos apimčių Lietuva pasigamino vos 19 proc., o Latvija 65 proc. visos šaliai reikalingos energijos. Tradiciškai, Estijoje gamyba suvartojimą pranoko 37 proc.
