Skrupulingai saugūs ir punktualūs, ekonomiški savaeigiai traukiniai, išbandomi didžiųjų Vakarų Europos valstybių geležinkelio linijose, ateityje gali riedėti ir Lietuvoje. Atsakymas – tolimoje ar artimoje ateityje – turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
„Lietuvos geležinkeliai“ įsigys galimybių studiją, kuri įvertins, ar viena pažangiausių technologijų – bepiločiai traukiniai – galėtų būti pritaikoma ir mūsų šalyje. Svarstoma, kad susiklosčius palankiam scenarijui, Lietuvai atsivertų galimybės tapti šios technologijos kompetencijų centru Europoje.
Tokių Vakarų Europos šalių, kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija, Šveicarija, Švedija, metro ar miesto susisiekimo traukinių linijomis kursuojantys bepiločiai (autonomiškai valdomi) traukiniai jau kurį laiką tapo įprasta integralia susisiekimo dalimi. Tačiau keleivinių ir prekinių traukinių autonominio valdymo technologija Vakarų Europoje šiuo metu tik žengia pirmuosius žingsnius. Būtent tokio tipo traukiniai kursuoja ir Lietuvos geležinkelio linijomis.
Į konkursą bus kviečiamos bepiločių traukinių kompetenciją sukaupusios pasaulinės kompanijos bei kiti suinteresuoti rinkos dalyviai.
Išvien su bepiločio valdymo technologijos diegimo vertinimu bus imamasi ir jau anksčiau patvirtinto investicinio projekto – lokomotyvų valdymo sistemų pertvarkymo. Planuojama, kad šios sistemos pagal poreikį galėtų būti pritaikomos bepiločiams traukiniams.
„Visame pasaulyje daug diskutuojama apie galimybes naudoti autonomiškai valdomas sistemas, jų naudą bei rizikas. Norime atsakingai išsiaiškinti galimybes panaudoti šias technologijas Lietuvoje. Tik atlikę tyrimus galėsime atsakyti, ar ateityje galėtų bepilotis traukinys kursuoti, pavyzdžiui, iš Vilniaus geležinkelio stoties į oro uostą“, – sako „Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Galimybių studijos pirkimą inicijuoja „Lietuvos geležinkelių“ „LG.Digital“ Inovacijų laboratorija. Rinkos dalyvių bus prašoma remiantis geriausia Europos valstybių praktika įvertinti bepiločio riedmenų modelio Lietuvoje technologinius, teisinius, socialinius, aplinkosauginius ir ekonominius aspektus.
Taip pat reikės nustatyti šios technologijos investicinį atsiperkamumą, riedmenų energetinį naudingumą, pagerinti eismo grafikų tikslumą. Be to, bus objektyviai išanalizuotos diegimo rizikos, kibernetinio ir eismo saugumo užtikrinimas.
