Praėjusią savaitę, rugpjūčio 21–27 d., visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose, išskyrus Norvegijoje, kainos smarkiai paaugo. Lietuvos prekybos zonoje kaina didėjo beveik 9 proc. iki 41,75 euro už megavatvalandę (EUR/MWh). Panašios kainos buvo ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje. Aukštų kainų regione priežastis – maža vėjo elektrinių gamybos pasiūla ir atominių elektrinių remontai Švedijoje. Visa tai sumažino pigesnės elektros pasiūlą Baltijos jūros regiono valstybėse.
Praėjusią savaitę elektros importą iš Šiaurės šalių keitė brangesnė vietinių šiluminių elektrinių gamyba. Tikėtina, kad aukštos kainos Šiaurės ir Baltijos šalyse išliks dar kelias savaites, nes Švedijoje ir Suomijoje vyks planiniai atominių elektrinių priežiūros darbai ir formuosis generacijos stygius.
Lietuvoje importuota beveik trys ketvirtadaliai suvartotos elektros, 30 proc. – Švedijos, 26 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 39 proc. elektros – iš trečiųjų šalių ir 6 proc. – iš Lenkijos. Praėjusią savaitę gamyba didėjo visose Baltijos šalyse. Labiausiai augo gamyba vėjo elektrinėse – 54 proc., o hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės pagamino atitinkamai 33 proc. ir 39 proc. daugiau. Lietuvoje gamyba išaugo dvigubai – didėjo gamyba vėjo elektrinėse, o Lietuvos elektrinė, dirbusi nuo trečiadienio iki penktadienio, iš viso pagamino apie 21 gigavatvalandę (GWh) elektros.
Ypatinga situacija susiklostė rugpjūčio 23 d., kai piko metu kainos kilo iki 120 EUR/MWh, o vidutinė paros kaina Šiaurės ir Baltijos šalyse, išskyrus Norvegiją, siekė 59 EUR/MWh. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesnę savaitę, vėjo elektrinėse gamyba vidutiniškai smuko nuo 3,3 GW iki 1,1 GW. Be to, praėjusią savaitę Švedijoje vyko intensyvūs atominių elektrinių, kurių bendra galia sudarė 4,5 GW, remonto darbai.
Rugpjūčio 21–27 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos–Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 22 proc., Baltarusijos–Lietuvos – 26 proc. Tarptautinių Estijos–Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 55 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 9 proc., o Lietuvos kryptimi – 27 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 39 proc.
Paieška archyve
