Atnaujindama elektros skirstymo tinklą bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per šešis šių metų mėnesius nutiesė beveik 645 km požeminių elektros kabelių. Tai 2,6 karto daugiau nei per 2016 m. pirmąjį pusmetį. Nutiesus požeminius elektros kabelius, klientams padidėjo elektros tiekimo patikimumas, nes požeminis tinklas yra atsparesnis gamtos poveikiui.
Šiemet daugiausia požeminių elektros kabelių ESO nutiesė Kauno (125 km), Alytaus (100 km) ir Panevėžio regionuose (95 km). Vilniaus regione šiemet bendrovė įrengė 82 km, Utenos – 78 km, Klaipėdos – 70 km, Šiaulių – 53 km požeminių kabelių. Likusi dalis požeminių kabelių įrengta 35 kV tinkle. Iš viso per pirmąjį pusmetį ESO investicijos į požeminių kabelių tinklo plėtrą siekė 11,4 mln. eurų – 4 mln. eurų daugiau nei 2016 m. sausio–birželio mėnesiais. Iš viso per 2017 metus ESO planuoja pakeisti 2662 km oro linijų į požeminius kabelius – 2,6 karto daugiau nei 2016 metais.
Pasak ESO Tinklų vystymo tarnybos direktoriaus Ryčio Borkio, požeminiai elektros kabeliai pirmiausia tiesiami ten, kur dėl gamtos poveikio fiksuojami elektros tiekimo sutrikimai. Įprastai daugiausiai tokių gedimų įvyksta miškingose vietovėse.
„Elektros skirstymo tinklo darbui didelę įtaką daro gamtos poveikis. Šiais metais ekstremalių gamtos reiškinių visoje Lietuvoje fiksuojama daugiau ir matome, jog daugiau kaip 50 proc. visų šiais metais įvykusių gedimų elektros tinkle lėmė būtent gamtos poveikis. Dažniausiai gedimus tinkle sukelia prie linijos, pūstelėjus stipresniam vėjo gūsiui, prisilietusios medžių šakos ar ant oro linijų nuvirtę medžiai. Stengiamės užtikrinti patikimą elektros tiekimą ne tik plėsdami požeminį elektros tinklą, bet ir valydami oro linijų trasas bei diegdami išmaniojo tinklo priemones, kurios leidžia akimirksniu atnaujinti elektros tiekimą rezerviniais pajėgumais“, – sakė R. Borkys.
Jo teigimu, plečiant požeminį elektros tinklą, naikinamos oro linijos ir jas jungiančios betoninės atramos. Taip atsiveria gražesnis kraštovaizdis, išsaugomos jo vertybės. Šiemet ESO panaikino daugiau kaip 1,1 tūkst. km oro linijų ir 2977 betoninių atramų, kurių bendras svoris siekia 2149 tonas. Dalį atramų, ant kurių įrengtos gatvių apšvietimo lempos, įsigijo šalies savivaldybių valdomi gatvių apšvietimo tinklai.
Šiuo metu ESO valdomame elektros skirstymo tinkle vyrauja oro linijos. Iš viso tai 125,359 tūkst. km elektros linijų: 74,1 proc. iš jų sudaro elektros oro linijos, 25,9 proc. – požeminiai elektros kabeliai.
