Pasaulyje vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija kiekvienai valstybei suteikia naujų galimybių, tačiau tinkamai jomis nepasinaudojus, galimybės gali virsti duobėmis, rašoma pranešime spaudai. Todėl praėjusią savaitę didžiausios paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus Seimo Ekonomikos komitete pristatė didžiausius iššūkius verslui ir paragino Seimo komitetą imtis lyderystės apibrėžiant skaitmeninės rinkos vystymo perspektyvas bei suformuluojant aiškią strategiją.
„Inovatyvumas, aukštosios skaitmeninės technologijos, jų pritaikymas pramonėje, didinant darbo našumą ir efektyvumą – tai kelias, kuriuo neišvengiamai turės žengti Lietuva. Tačiau šiuo metu nėra nei aiškios strategijos, nei gairių, kaip tai darysime. Be to, nelikus Seime Informacinės visuomenės komiteto, nutilus kalboms apie šiuos klausimus telkiančią ministeriją ar bent padalinį, mes į skaitmeninių technologijų traukinį galime ir pavėluoti“, – susitikimo metu sakė V. Sutkus.
Anot jo, pasaulio pramonėje jau vyksta proveržis, vadinamas ketvirtąja pramonės revoliucija. Lietuvoje taip pat diegiamos naujovės, tačiau nėra lyderiaujančios, skirtingų sektorių iniciatyvas konsoliduojančios bei strategiškai mąstančios institucijos.
„Skaitmeninė rinka apima daugelį sričių – IT, transportą, sveikatos apsaugą, pramonę, energetiką, aplinkosaugą – todėl vis ginčijamasi, kas turėtų tuo užsiimti. Kol nėra strategiškai mąstančios, lyderiaujantį vaidmenį prisiimančios institucijos, tol didelių pasiekimų, proaktyvių sprendimų tikėtis negalime. Jau šiandien Europoje atsiliekame pagal pridėtinės vertės technologijų plėtrą ir šis atotrūkis, jei Seimas nesiims iniciatyvos, gali didėti“, – perspektyvas aiškino LVK prezidentas.
Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas antrino teigdamas, kad šalies pramonės laukiantiems pokyčiams nesame pasiruošę, tačiau, atsiradus aiškiai strategijai, finansų sektorius būtų pasirengęs padėti.
„Po 4–5 metų pramonės ir visos ekonomikos struktūra keisis neatpažįstamai. Kitose šalyse pokyčiai jau vyksta, priimami sprendimai, kur nukreipti investicijas – į žaliąsias technologijas, skaitmeninę pramonę, duomenų apsaugos centrus ir t. t. Lietuva jokios strategijos neturi, o finansinės institucijos, galėdamos finansuoti bet kurio tipo projektus Lietuvoje, kol kas žvalgosi tik į pavienes iniciatyvas“, – teigia S. Kropas.
Seimo Ekonomikos komiteto narių nuomone, Seimas galėtų tapti institucija, inicijuojančia proveržį skaitmeninės ekonomikos srityje. Komiteto pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, dabar skaitmeninės ekonomikos klausimai išbarstyti per tris ar keturias ministerijas ir tai tikrai kelia keblumų. Tačiau Seimas yra suinteresuotas konsoliduoti šias veiklas ir tikisi, kad šiame procese aktyviai dalyvaus ir vyriausybės kanceliarija.
