Daiktų internetas auga greičiau, nei buvo galima tikėtis. „Cisco“ prognozuoja, kad iki 2020 m. net 50 milijardų įrenginių bus prisijungę prie interneto, o jų generuojamas pelnas viršys 1,7 trilijono dolerių. Be to, po dvejų metų daiktų internetas bus pralenkęs mobiliųjų įrenginių rinką.
„Iki šiol didžioji dalis komunikacijos balsu, vaizdu ar susirašinėjimu žinutėmis vykdavo žmogus-žmogui, rečiau – žmogus-daiktui, pavyzdžiui, vairuotojas skambina specialiu numeriu, kad pakiltų įvažiavimą į kiemą saugantis šlagbaumas ar garažo vartai. Pasitelkus daiktų internetą šios galimybės dar labiau išsiplečia – sąveikauti pradeda patys įrenginiai“, – pasakoja virtualios telefonijos sprendimo „RingTime“ atstovas Antanas Mikalainis.
Pasak specialistų, daiktų internetas tokiai komunikacijai neišvengiamai turės pasitelkti jutiklius, kurie padeda išmaniesiems įrenginiams kaupti reikalingus duomenis ir analizuoti vykstančius pokyčius. PwC metinis skaitmeninio IQ tyrimas atskleidė, kad vis daugiau įmonių investuoja į daiktų interneto jutiklius: 2014 m. jų buvo 17 proc, šiuo metu – virš 20 proc.
Išmaniųjų įrenginių bendravimui tarpusavyje reikės tik minimalaus vartotojo įsikišimo. Pavyzdžiui, išmaniojo namo jutikliai nustatys sumažėjusį vandens slėgį dėl galimo vandens nuotėkio ir pati sistema išjungs vandens tiekimą, kol gaus tolimesnį vartotojo nurodymą. Arba šaldytuvo jutikliai nustatys pustuštę pieno pakuotę ir internetu pateiks užsakymą maisto prekių el. parduotuvei. „RingTime“ atstovai tikina, kad daiktų komunikacija labiausiai gali praversti vartotojams, kai bendravimas mašina-mašinai ir žmogus-mašinai privalo vykti realiu laiku.
„Pavyzdžiui, avarijos metu išmani automobilio sistema galėtų nustatyti keleivių būklę ir jų paklausti, ar reikalinga pagalba, taip pat ją iškviesti tą pačią akimirką. Taip eliminuojamas laiko gaišimas, kai šoko būsenoje esantys ar stipriai nukentėję asmenys negali to padaryti patys. Arba ant riešo segimas sveikatos asistentas, nustatęs rimtą sveikatos sutrikimą, siunčia pavojaus signalą į artimiausią gydymo įstaigą ir panašiai“, – pasakoja A. Mikalainis.
Kartu su daiktų internetu auga ir šių sistemų specialistų poreikis Lietuvoje – nuo 2016 m. abiturientai gali rinktis Daiktų interneto inžinerijos studijų programą Vilniaus Gedimino technikos universitete. Pasak universiteto atstovų, toks studijų programos poreikis buvo neišvengiamas žingsnis. „Bendraujant su universiteto alumnais, partnerinėmis Lietuvos įmonėmis vis dažniau išgirsdavome apie daiktų interneto specialistų poreikį, ir nors mūsų pirmieji absolventai mokslus baigs 2020 metais, jau dabar yra jų poreikis, kuris kasmet tik didės“, – teigia VGTU Telekomunikacijų inžinerijos katedros vedėjas Darius Guršnys.
Specialistų nuomone, daiktų interneto plėtra Lietuvoje ne tik skatins kurti naujas darbo vietas, bet ir atvers naujas perspektyvas kelti šalies ekonomiką.
