Pavasariškos oro sąlygos nulėmė elektros energijos kainų mažėjimą visose Baltijos šalyse. Kaina Lietuvoje, nors ir sumenkusi, kovo mėnesį išliko didžiausia regione ir vidutiniškai siekė 31,27 EUR/MWh, tačiau buvo pastebimai mažesnė nei Vakarų Europos valstybėse.
Per mėnesį Baltijos šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, mažėjusios elektros energijos kainos judėjo kainų, fiksuojamų Skandinavijos šalyse, link. Kovą „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje vidutinė elektros energijos kaina sumažėjo 14 proc. iki 31,27 EUR/MWh. Galima palyginti: Latvijoje ir Estijoje kainų mažėjimas atitinkamai siekė 15 proc. iki 30,65 EUR/MWh ir 13 proc. iki 30,66 EUR/MWh. Panašios tendencijos buvo fiksuojamos ir kitose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose – Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje.
„Elektros energijos kainos Baltijos šalyse priartėjo prie kainų, kurias stebėjome Skandinavijos valstybėse, – kovo mėnesį kainų vidurkis ten siekė 30,02 EUR/MWh. Tai reiškia, kad kaina Baltijos šalyse buvo didesnė vos 0,63–1,25 EUR/MWh“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Pasak jo, sezoninių orų pokyčių nulemtas elektros kainų mažėjimas buvo užfiksuotas ir Vakarų Europoje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kaina sumenko net 36 proc. iki 46,33 EUR/MWh, o Italijoje – 25 proc. iki 50,18 EUR/MWh.
„Didžiausią įtaką kainų mažėjimui visoje Europoje darė oro sąlygos, kurios pavasarį tapo kur kas palankesnės. Tačiau prie reikšmingų veiksnių galima priskirti ir atpigusias žaliavas. Kalbant apie Baltijos šalis, pastebime, kad čia fiksuojamų kainų kreivę žemyn taip pat tempė sklandus elektros energijos perdavimo jungčių – „Nord Balt“ ir „Estlink“ – darbas, staigus vandens lygio padidėjimas Dauguvos upėje, išauginęs hidroelektrinių gamybos apimtis“, – dėsto M. Giga.
Nepaisant vyravusių pavasariškų oro sąlygų, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse ūgtelėjo 3 proc. ir priartėjo prie 2,3 TWh. Gamybos apimčių šuolis aukštyn kovą buvo kur kas didesnis ir siekė 22 proc. Baltijos šalyse pagamintas elektros energijos kiekis šiemet jau antrą kartą viršijo 2 TWh ribą. Per pastaruosius metus tokių atvejų užfiksuota vos trys – šių metų kovą, sausį ir 2016-ųjų lapkritį.
Smarkiai ūgtelėjus gamybos apimtims, importuotos elektros energijos kiekis per mėnesį krito net trimis ketvirtadaliais – iki 106 GWh. Mažiausias importuotos elektros energijos kiekis Baltijos šalyse per pastaruosius trejus metus užfiksuotas tik praėjusių metų lapkritį ir siekė 102 GWh.
Paieška archyve
