Europos Parlamentas pateikė autorių teisių įstatymo pataisą, kuria siekiama užtikrinti kuo geresnę skaitmeninės žurnalistikos apsaugą. Jei šios pataisos bus priimtos, tradicinės žiniasklaidos atstovai galės paduoti į teismą interneto platformas, kurios be leidimo publikuoja jų straipsnius.
Pataisą inicijavo EP nuomonės apie autorines teises pranešėja ir Europos liaudies partijos narė, europarlamentarė Therese Comodini Cachia, o galutinis sprendimas turės dvilypių pasekmių Europos žiniasklaidos atstovams, kurie ne kartą bandė inicijuoti teisės aktus, kurie leistų apmokestinti tokias korporacijas kaip „Google“ ar „Yahoo“, kurios savo valdomuose tinklapiuose publikuoja jų straipsnių antraštes ir ištraukas. Nors siūlomos pataisos kertasi su šia ambicija, jos padėtų sukurti teisinę praktiką, kuria remdamiesi žiniasklaidos atstovai galėtų ginti savo interesus. „Spaudos leidėjams suteikiama teisė savo vardu teisme kelti bylas prieš autorių teisių pažeidėjus, kurie be leidimo naudoja spaudos priemonėse publikuojamus straipsnius“, – rašoma pranešime.
Leidybos pramonės atstovai su nerimu sureagavo į netikėtą Parlamento poziciją, kuomet metų metus buvo bandoma įtikinti Europos Komisiją įtraukti į teisės aktus specialias apsaugos priemones, nes interneto bumas kardinaliai pakeitė iki tol vyravusius verslo modelius. „Th. Comodini pataisos projektas neturi jokios naudos spaudos leidėjams, – sakė Wout van Wijk, asociacijos „News Media Europe“ vykdomasis direktorius. – Tai sukels tik dar daugiau ginčų ir bylinėjimosi.“
Axel Springer’is (POLITICO Europos padalinio bendrasavininkas) ir kiti bandė inicijuoti visoje Europoje galiosiantį įstatymą po to, kai panašios iniciatyvos Vokietijoje ir Ispanijoje žlugo. Parlamento pataisose pateiktose išvadose nurodoma, kad straipsnių publikavimas interneto platformose „nebūtinai kenkia spaudos leidėjų finansiniams interesams“. „Kai kuriais atvejais būtent tos nuorodos arba paieškos sistemos padeda generuoti naujienų portalų skaitytojų srautą“, – rašoma pranešime.
„Nekomercinis dalinimasis naujienomis ir nuomonėmis taip pat yra svarbus moderniose demokratinėse visuomenėse“. Parlamento siūloma pataisa nurodo, kad žiniasklaidos atstovai patys turės įrodyti autorių teisių pažeidimus. „Dėmesys čia kreipiamas į tai, ar leidėjas apskritai yra teisus, – sakė europarlamentarė ir autorių teisių kritikė Julia Reda. – Šios pataisos suteikia jiems tai, ką jie mano norintys, ir tai yra jų teisė. Jie atsiduria komplikuotoje padėtyje, nes tai parodys, ar jų kampanija buvo sąžininga.“
Parlamento pranešimas, kurį sekė susitikimai su daugiau nei šimtu suinteresuotų šalių, yra dalis dar neregėtos ES reformos, kuria žadama sukurti naujas taisykles filmų, muzikos, mokslo ir žiniasklaidos platinimui skaitmeniniame amžiuje. Pataisa taip pat suteiks daugiau teisių menininkams, kurių įrašai atsiduria tokiose platformose kaip „YouTube“.
Šiuo metu muzikantai gauna didesnį atlygį iš prenumeruojamų paslaugų platformų, pvz. „Spotify“, negu iš reklamos gyvuojančių platformų („YouTube“ ir kt.). Pataisa siekia skatinti priemones, kurios leistų muzikantams, atlikėjams ir kitiems menininkams reikalauti atlygio iš interneto platformų ir kreiptis į teismą, jei įvyktų autorių teisių pažeidimų. Pataisos projektas bus ginamas Parlamento Teisės reikalų komitete kovo 22 ir 23 dienomis, o pakeitimai bus priimami iki mėnesio pabaigos. Komitetas balsuos dėl pataisų priėmimo birželį, o galutinis Parlamento balsavimas turi įvykti iki metų pabaigos. Galutinis teisės aktas bus trišalių derybų tarp Parlamento, Komisijos ir Tarybos rezultatas.
Paieška archyve
