Į Baltijos šalis vasarį importuota 435 GWh elektros. Lyginant su praėjusiais metais, tai – 43 proc. mažiau. Tokį pokytį nulėmė sumažėjęs elektros poreikis.
Elektros energijos suvartojimas regione vasarį buvo 11 proc. mažesnis nei sausį – 2,2 TWh. Tam įtakos turėjo oro sąlygos bei mažesnis mėnesio dienų skaičius. Latvijoje ir Estijoje elektros energijos poreikis sumažėjo 11 proc. ir atitinkamai siekė 620 GWh bei 738 GWh. Tuo tarpu Lietuvoje elektros poreikis nukrito 13 proc. iki 855 GWh.
„Nepastovūs orai vasarį buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs pokyčius elektros rinkoje. Būtent dėl oro sąlygų 14 proc. sumažėjo ir vietinės elektros generacija – regione pagaminta 1,8 TWh elektros. Tačiau, nepaisant kritimo, tai buvo didžiausias šio mėnesio rodiklis per pastaruosius ketverius metus. Apskritai, šalčio banga vasario viduryje gerokai pakoregavo elektrinių darbą. Pavyzdžiui, Rygos šiluminė elektrinė vasarį pagamino 275 GWh elektros energijos, o tai daugiau negu 4 kartus viršija praėjusių metų vasarį joje pagamintos elektros energijos kiekį, kuris siekė vos 64 GWh. Tačiau 32 proc. sumažėjus vandens lygiui Dauguvos upėje, hidroelektrinėse pagaminta tik 161 GWh elektros“, – aiškina Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Lietuva vasarį buvo vienintelė auginusi vietinės gamybos apimtis – joje pagaminta 2 proc. daugiau elektros arba 206 GWh. Tuo tarpu Estijoje gamyba, lyginant su sausio mėn., sumažėjo 13 proc. iki 977 GWh, o Latvijoje – 19 proc. iki 595 GWh. Tačiau šis Latvijoje pagamintos elektros energijos kiekis viršija paskutinių trejų metų rodiklius: 2016 m. vasarį vietinės elektros gamyba siekė 440 GWh, o 2015 m. vasarį – 387 GWh. Iš viso Baltijos šalys vasarį pagamino 80 proc. visos reikalingos elektros energijos. Estijoje vietinės elektros gamyba viršijo poreikį 32 proc., Latvija pagamino 96 proc., o Lietuva – 24 proc. reikiamos elektros energijos.
Vasarį Latvijoje ir Estijoje užfiksuotas kainų kilimas, o Lietuvoje – jų mažėjimas. Pastarojoje elektra vasarį kainavo 1 proc. mažiau nei sausį – 36,45 EUR/MWh. Latvijoje ir Estijoje kainos atitinkamai augo 3 proc. iki 36,26 EUR/MWh ir 6 proc. iki 35,13 EUR/MWh. Vis tik kainų svyravimo amplitudė Baltijos šalyse sumažėjo – jos svyravo nuo 16,54 EUR/MWh iki 70,2 EUR/MWh.
„Kainų augimą Latvijoje, Estijoje ir Šiaurės šalyse taip pat skatino nepastovios meteorologinės sąlygos. Pavyzdžiui, mėnesio viduryje atėjusi šalčio banga pakėlė kainas visame regione, o vėliau sugrįžusią vidutinę temperatūrą sustiprino išaugęs kritulių kiekis bei pakilęs vėjas Skandinavijoje“, – sako M. Giga.
Pasak eksperto, Lietuvoje ir Latvijoje kainai įtakos taip pat turėjo „NordBalt“ perdavimo jungties apribojimai – nuo vasario vidurio ji 10 dienų neveikė dėl neplanuoto gedimo, o po to buvo atjungta dar 24 valandoms. Ir nors visą mėnesį taip pat buvo apribotas jungčių pralaidumas iš Baltarusijos ir Lenkijos, elektros srautas iš šių regionų į Lietuvą išaugo, kompensuodamas ribotą elektros energijos importą per „NordBalt“.
Paieška archyve
