Kas antras Lietuvos gyventojas nemoka naudotis kompiuteriu, o trečdalis dirbančiųjų atlieka nekvalifikuotą darbą. Tai vienas iš paaiškinimų, kodėl Lietuvoje apie 50 proc. gyventojų turi nepakankamus skaitmeninius įgūdžius arba jų visai neturi.
„Kol kas dar pakankamai aukštam skaitmeninio neišprusimo lygiui Lietuvoje įtaką daro du faktoriai“, – mano personalo paieškos ir atrankos „Manpower Lit“ vadovė Gerda Baltrūnaitė. Pirmasis jų – vyresnioji karta, neretai neturinti įgūdžių atlikti net elementarias operacijas kompiuteriu. „Tuo metu, kai, pavyzdžiui, „kūdikių bumo“ kartos atstovai buvo aktyvūs darbo rinkoje, skaitmeninis raštingumas dar nebuvo reikalingas jų darbo funkcijoms atlikti“, – sako ji.
Tačiau kur kas svarbesnis antrasis faktorius. „Lietuvoje bene trečdalis visų dirbančiųjų dirba nekvalifikuotus darbus, o šiandien jų atlikimui pakankamai retai būtinas skaitmeninis raštingumas. Žinoma, automatizacija ir robotizacija nekvalifikuotų darbų pobūdį palengva keičia juos transformuojant į labiau kvalifikuotus, tačiau kol kas Lietuvoje mes kalbame apie mažumą skaitmenizuotų nekvalifikuotų darbų“, – pastebi G. Baltrūnaitė. Pašnekovė vardija, kad įprastai darbdaviai iš kandidatų ir darbuotojų tikisi skaitmeninio raštingumo, būtino įmonės verslo segmentui, arba konkrečios pozicijos darbo specifikai.
Bendrovės duomenimis, aukščiausi skaitmeninio raštingumo reikalavimai keliami informacinių technologijų specialistams, inžnieriams, projektuotojams, kurių pagrindinis darbo įrankis yra kompiuteris bei juo valdomos įvairios programinės įrangos ir sistemos. Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – Lietuvoje tarp darbo ieškančių žmonių beveik 40 proc. asmenų neturi jokio profesinio pasirengimo.
„Dažniausiai jų darbo įgūdžiai susiję su nekvalifikuotu darbu. Šiame skaitmeniniame ir technologijų amžiuje daugelis neturi pakankamų kompiuterinių įgūdžių. Atsižvelgiant į darbo rinkos ir darbdavių poreikius pernai 250 darbo ieškančių žmonių mokėsi profesijų, susijusių su informacinėmis technologijomis“, – nurodė M. Jankauskienė. 2016 m. buvo įregistruota 28,3 tūkst. laisvų darbo vietų, kurioms buvo nurodytos kompiuterinio raštingumo žinios. „3 iš 4 tokių vietų buvo registruota specialistams ir vadovams. Daugiausia tokių vietų darbdaviai registravo paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams. Dažniausiai skelbdami laisvas darbo vietas darbdaviai nurodo, kad turi mokėti dirbti kompiuteriu, tai yra mokėti naudotis internetu, elektroniniu paštu, dirbti pagrindinėmis „Microsoft“, „Excel“ ar panašiomis programomis“, – komentavo ji.
„Manpower Lit“ primena, kad ir darbdaviai organizuoja būtinus kvalifikacijos kėlimo arba įgūdžių tobulino mokymus. DELFI skelbė, kad, statistikos duomenimis, tik mažos dalies vartotojų skaitmeninio raštingumo gebėjimai yra aukštesni nei baziniai, o daugumos jų įgūdžiai tėra pradinio lygio ir apsiriboja paieška internete ir naudojimusi elektroninio pašto paslaugomis. Be to, per 20 proc. šalies gyventojų apskritai niekada nesinaudojo internetu, teigiama pranešime spaudai. Prognozuojama, kad 2020 m. skaitmeninio raštingumo pagrindai bus reikalingi 9 iš 10 darbo vietų. Sparti informacinių technologijų plėtra taip pat rodo, kad skaitmenines žinias būtina ne tik įgyti, bet ir jas nuolat gilinti.
