Lietuvoje suvartotos elektros energijos kiekis sausio mėn. pasiekė aukščiausią lygį per paskutiniuosius 3 metus – 980 GWh. Tačiau beveik trečdaliu sumažėjusi gamyba lėmė, kad vietinė elektra padengė vos 20 proc. viso poreikio.
Visose Baltijos šalyse sausį pagamintos elektros energijos kiekis išaugo 5,6 proc. ir siekė 2,5 TWh. Tokį šuolį nulėmė Latvija ir Estija, kurių atitinkamai 2 proc. ir 21 proc. padidėjusi elektros energijos gamyba pasiekė 738 GWh ir 1128 GWh. Tuo tarpu Lietuvoje gamybos apimtys sumažėjo 31 proc. ir siekė tik 202 GWh.
„Latvijoje vietinės elektros gamybos augimą iš esmės lėmė Rygos šiluminės elektrinės, kurios pagamino 21 proc. daugiau elektros – 320 GWh. Tai yra vienas aukščiausių sausio mėnesių rodiklių, jis viršija ilgametes vidutines gamybos apimtis net 34 proc. Būtent tai lėmė, kad tai buvo pirmas kartas per pastaruosius 4 metus, kai sausio mėn. gamybos apimtys Latvijoje viršijo suvartojimą“, – aiškina Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Tuo tarpu elektros suvartojimas sausį Latvijoje siekė 693 GWh, gamybos apimtys augo 7 proc. Estijoje elektros poreikis sudarė 828 GWh, o gamyba buvo 36 proc. didesnė. Iš viso į regioną pirmąjį metų mėnesį importuota 433 GWh arba 17 proc. reikiamo elektros energijos kiekio. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, importas šių metų sausį sumažėjo 27 proc.
Sausį Baltijos elektros energijos rinkoje užfiksuota skirtinga kainų dinamika. Latvijos ir Lietuvos „Nord Pool Spot“ biržos teritorijose elektra brango, o Estijoje pigo. Lietuva pasižymėjo didžiausia kaina – 36,88 EUR/MWh, o tai yra 6 proc. daugiau nei gruodį. Latvijoje kaina išaugo 3 proc. iki 35,14 EUR/MWh, o Estijoje užfiksuotas kainos kritimas 2 proc. iki 33,27 EUR/MWh. Kainos Baltijos regione tam tikromis valandomis svyravo nuo 17,38 EUR/MWh iki 117,12 EUR/MWh.
„Kainų augimui Lietuvoje ir Latvijoje esminę įtaką padarė dėl neplanuoto atjungimo savaitę neveikusi „NordBalt“ jungtis. Be to, visą sausį dėl planuotų priežiūros darbų buvo apribotas elektros importas į Lietuvą iš Baltarusijos, Lenkijos ir Kaliningrado. Sumažėjęs importas ir nedidelės gamybos apimtys Lietuvai neleido apriboti kainų šuolių piko valandomis“, – aiškina M. Giga.
Pasak eksperto, ribotas elektros jungčių prieinamumas įtakos turėjo ir kainoms Latvijoje, tačiau sėkminga Rygos šiluminės elektrinės veikla užkirto kelią kainų šuoliui. Kartu su kainų kritimu Skandinavijoje padidėjo ir kainų skirtumas tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Lietuvoje vidutinė elektros energijos kaina sausį buvo 5,90 EUR/MWh didesnė nei Skandinavijos šalyse, Latvijoje šis skirtumas siekė 4,16 EUR/MWh, o Estijoje – 2,29 EUR/MWh.
Tiesa, kitose Europos šalyse elektros energijos rinkoje vyravo panaši kainų augimo tendencija kaip Lietuvoje ir Latvijoje, o atskiruose regionuose užfiksuoti ir ypatingi kainų šuoliai – Vengrijoje elektra brango 70 proc., o Prancūzijoje – 36 proc.
