Spalio 18 d. grupė žymių Europos filmų gamintojų, muzikos autorių bei atlikėjų kreipėsi į Europos Parlamentą ir Europos Komisiją, išreikšdami paramą esamai kompensavimo sistemai už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais.
Lapkričio mėnesį Europos Komisija ruošiasi pristatyti savo rekomendaciją kaip reformuoti esamą kompensavimo sistemą.
Turėtų paaiškėti, ar 2001 m. Informacinės visuomenės direktyvoje įtvirtinta sistema bus apribota ir atlyginimas teisių turėtojams nebus renkamas nuo tam tikros įrangos, pradedant tuščiais CD, baigiant kopijavimo aparatais.
„Aš susirūpinęs, nes siūloma reforma gali sumažinti atlyginimo dydį teisių turėtojams, o tuo pačiu apriboti daugelį kultūrinių veiklų, kurios yra finansuojamos būtent šios sistemos pagalba“, - pareiškė režisierius Pedro Almodovar savo palaikymo laiške.
Dainininkas Victor Manuel, atstovaujantis grupę Ispanijos menininkų, kreipėsi į Europos Parlamentą, įspėdamas, kad esamos sistemos apribojimas turėtų neigiamą įtaką Europos kultūrai. „Mes kalbame apie atlyginimą skirtą autorių, atlikėjų, prodiuserių patiriamai žalai kompensuoti, kurią sukelia muzikinių bei audiovizualinių produktų kopijavimas“.
Ispanijos aktorių vardu į Europos Komisiją kreipėsi ir aktorės Penelope Cruz bei Pilar Bardem.
„Europa yra kultūros lopšys, todėl mes niekada nesuprasime, kodėl Europai atstovaujantys asmenys griauna jos kultūrinę įvairovę“ - pridūrė belgų filmų režisierius Jean-Pierre Dardenne.
Susidūrę su nepakenčiamu industrijos, turinčios kur kas galingesnes pajėgas, spaudimu, kompozitoriai, tekstų autoriai, atlikėjai, vizualinių menų atstovai, leidėjai, muzikos ir filmų prodiuseriai, rašytojai nusprendė suvienyti savo jėgas.
Juos atstovaujančios organizacijos AIDAA, AEPO-ARTIS, A.F.I, BIEM, CISAC, EUROCINEMA, EUROCOPYA, EVA, ICMP/CIEM, FERA, EuroFIA, FIM, GESAC, GIART ir IMPALA susijungė į aljansą „Kultūra pirmiausia“ („Culture first“).
Šios organizacijos išreiškia savo nepasitenkinimą besitęsiančiu kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais sistemos puolimu, o platesne prasme, menininkų teisių apsaugos puolimu.
Aljansas „Kultūra pirmiausia“ teigia, jog „tuščios laikmenos mokestis“ pernai Europoje suteikė teisių turėtojams 560 milijonų pajamų, o tai yra kur kas mažiau nei skelbia įrangą gaminantys gigantai.
„Tuo tarpu Lietuvoje atlikėjams, fonogramų bei audiovizualinių kūrinių gamintojams 2005 m. tebuvo surinkta mažiau nei 400 tūkst. litų“, - teigia Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė dr. Liudmila Balcevič.
