Vidutinė sausio mėnesio elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su gruodžio mėn., išaugo 6 proc. ir siekė 36,88 Eur/MWh.
Pagrindinės kainos augimo priežastys – „NordBalt“ jungties su Švedija gedimas ir apribotas jungčių tarp Lietuvos ir Latvijos pralaidumas.
„NordBalt“ buvo taisoma sausio 17–24 dienomis, tad ketvirtį mėnesio Lietuva neturėjo galimybės importuoti pigesnės elektros energijos iš Švedijos ir dėl to kaina Lietuvos kainų zonoje šiek tiek pakilo. Prie kainos augimo taip pat prisidėjo ir nuo sausio 2 d. iki 25 d. trukęs jungčių tarp Latvijos ir Lietuvos pralaidumo ribojimas, kai maksimali galia buvo apribota apie 25–30 proc.“, – aiškina nepriklausomo elektros tiekėjo „Energijos tiekimas“ vadovas Vidmantas Salietis.
Anot „Energijos tiekimo“ vadovo, elektros kainos augimui įtakos turėjo ir dėl šaltesnių orų išaugęs energijos suvartojimas.
„Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje sausį buvo gerokai žemesnė nei gruodį, todėl augo ir elektros poreikis. Sausį suvartota 980 GWh elektros energijos, t. y. 6 proc. daugiau nei gruodį, kai elektros poreikis siekė 921 GWh“, – pasakoja V. Salietis.
Nepaisant „NordBalt“ gedimo ir sausio mėnesio kainos padidėjimo, lyginant su 2016 m. sausio mėnesiu šiais metais pastebimas svarus elektros kainos kritimas.
„Pernai sausį elektra biržoje kainavo 50,32 Eur/MWh, t. y. 36 proc. daugiau nei šiemet. Prie elektros kainos mažėjimo reikšmingai prisideda pernai pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis, kurios ilgalaikis efektas kainai atitinka keltus lūkesčius“, – sako V. Salietis.
