Elektros kainos praėjusią savaitę Baltijos ir Skandinavijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kainos krito, o Estijoje ir Šiaurės šalyse – augo.
Lietuvoje ir Latvijoje elektros kainos antrąkart šiemet buvo vienodos ir siekė 36,45 EUR/MWh. Lyginant su ankstesne savaite, Lietuvoje elektra atpigo 7 proc., o Latvijoje – 1 proc. Tuo tarpu Estijoje elektros kaina kilo 3 proc. iki 34,91 EUR/MWh. Kainų judėjimą skirtingomis kryptimis lėmė pilnu pajėgumu veikusi „NordBalt“ jungtis, užtikrinusi elektros importą į Lietuvą ir Latviją.
Šiaurės šalyse žemas kritulių kiekis sumažino elektros gamybą hidroelektrinėse, vėjo energijos pagaminta taip pat mažiau. Būtent tai lėmė išaugusį elektros importo poreikį iš Vokietijos, dėl kurio augo kaina ir Skandinavijos šalyse, ir Estijoje.
Elektros suvartojimas Baltijos šalyse kito nežymiai – paaugo vos 1 proc. iki 560 GWh. Lietuvoje praėjusią savaitę suvartota 222 GWh, Latvijoje – 155 GWh, o Estijoje – 183 GWh elektros.
Didesni pokyčiai pastebėti vietinės elektros gamyboje – Lietuvoje ir Estijoje ji mažėjo, o Latvijoje augo. Lietuvoje pagaminta 11 proc. mažiau elektros – vos 37 GWh, o Estijoje gamyba krito 5 proc. iki 253 GWh. Tuo tarpu Latvija pagamino 6 proc. daugiau elektros nei ankstesnę savaitę – 157 GWh. Čia išaugusią generaciją lėmė efektyviai veikusios Rygos šiluminės elektrinės, pagaminusios 25 proc. daugiau elektros.
Tai lėmė, kad Latvija pagamino 101 proc. visos reikalingos elektros energijos. Estija pagamino 38 proc. daugiau elektros nei suvartojo, o Lietuva pasiekė žemiausią lygį šiemet – pagamino vos 17 proc. viso savo poreikio. Iš viso Baltijos šalys pagamino 80 proc. visos reikalingos elektros energijos.
Barometro naujienas parengė Karolis Bagdonas, „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas
