2016 m. pradžioje pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis pakeitė situaciją Baltijos šalių elektros rinkoje. Užtikrinusi pigesnės elektros importą jungtis lėmė, kad praėjusiais metais Lietuvoje elektra, palyginti su 2015 m., buvo 13 proc. pigesnė. Panašios tendencijos užfiksuotos ir paskutinįjį metų mėnesį.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržoje Lietuvos teritorijoje gruodį, palyginus su lapkričiu, sumažėjo 14 proc. ir siekė 34,79 EUR/MWh. Latvijoje elektra atpigo 15,5 proc. iki 34,18 EUR/MWh, o Estijoje – 16,8 proc. iki 34,01 EUR/MWh. Tai reiškia, kad kainų skirtumas tarp Latvijos ir Estijos teritorijų sumažėjo iki 0,17 EUR/MWh, o tarp Latvijos ir Lietuvos pasiekė 0,61 EUR/MWh – daugiausiai nuo liepos mėnesio.
„Kainų mažėjimą paskutinį metų mėnesį lėmė didesnis kritulių ir vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos kiekis Skandinavijoje bei metų pabaigoje šventiniam laikotarpiui būdingas elektros energijos paklausos sumažėjimas. Elektros energijos kaina Lietuvoje vidutiniškai buvo 3,05 EUR/MWh, Latvijoje – 2,43 EUR/MWh, o Estijoje – 2,26 EUR/MWh didesnės nei Skandinavijos šalyse“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Kitose Europos šalyse gruodį taip pat užfiksuotas elektros energijos kainų mažėjimas: Didžiojoje Britanijoje elektra atpigo 17 proc., Olandijoje – 19 proc., Prancūzijoje – 14 proc.
Kaip ir Lietuvoje, taip ir Latvijoje elektra per praėjusius metus atpigo – elektros kaina šalyje sumažėjo 14 proc. Tuo tarpu Estijoje elektra per metus pabrango 6 proc., atspindėdama rinkos tendencijas Skandinavijos šalyse.
Nepaisant elektros atpigimo, importas į Baltijos šalis gruodį siekė vos 420 GWh. Tai – mažiau nei ilgametis vidutinis rodiklis ir 31 proc. mažiau nei 2015 m. gruodį. Paskutinį metų mėnesį 12proc. sumažėjo ir vietinės elektros gamyba. Lietuvoje ir Latvijoje gamybos apimtis smuktelėjo 11 proc. ir atitinkamai siekė 293 GWh ir 724 GWh, o Estijoje sumažėjo 13 proc. iki 929 GWh.
Pasak M. Gigos, nors gamybos apimtys mažėjo, Latvija ir Estija vis tiek pagamino daugiau elektros energijos negu suvartojo. Latvijoje suvartotos elektros energijos kiekis sudarė 663 GWh, o pagaminta buvo 9 proc. daugiau nei suvartota. Estijoje suvartota 782 GWh, o pagaminta 19 proc. daugiau. Tuo tarpu Lietuvoje suvartojimas siekė 921 GWh elektros, o pagaminta tik 32 proc. reikiamo elektros energijos kiekio.
Bendrosios elektros energijos sąnaudos regione, palyginus su lapkričiu, išaugo 2,4 proc. ir siekė 2,4 TWh. Lietuvoje ir Latvijoje suvartojimas išaugo maždaug 3 proc., o Estijoje – 1 proc.
Panašios tendencijos užfiksuotos ir per visus 2016 metus. Iš viso praėjusiais metais Baltijos šalys pagamino 19,1 TWh arba 75 proc. suvartotos elektros energijos. Tai – 4 procentiniais punktais daugiau nei 2015 m. „Didžiausia gamybos apimtimi pasižymėjo Estija, kurioje buvo pagaminta 26 proc. daugiau elektros negu suvartota, o Lietuvoje suvartojimas akivaizdžiai lenkė gamybą – pagaminta tik 26 proc. reikiamo kiekio. Tuo tarpu Latvija pagerino savo gamybos ir suvartojimo santykį – šalyje pagaminta 83 proc. reikalingos elektros energijos, o tai – 8 procentiniais punktais daugiau nei 2015 m. Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas 2016 m. išaugo 4 proc., o gamyba – 9 proc.“, – metų tendencijas pažymi M. Giga.
Paieška archyve
