Vokietijos technologijų įmonė „Siemens“ prognozuoja, kad per ateinančius keturis dešimtmečius elektros energijos poreikis pasaulyje išaugs du kartus. Lietuvoje elektros paklausa artimiausią dešimtmetį taip pat pastebimai padidės, o galimybių ja apsirūpinti iš kaimyninių rinkų gali sumažėti. Kaip pastebi „Siemens“, visam pasauliui teks spręsti dilemą, kaip patenkinti šį poreikį toliau ženkliai nepadidinant anglies dvideginio emisijos, kuri turi didelę įtaką pasauliniam klimato atšilimui.
Šiuo metu daugiau kaip milijardas žmonių visame pasaulyje neturi galimybės naudotis elektra. Tai turi neigiamą poveikį jų gyvenimo sąlygoms, mažina galimybes mokytis ir įgyti profesinių gebėjimų. Be to, remiantis Jungtinių Tautų prognoze, šio amžiaus viduryje visame pasaulyje gyvens apie 9,5 mlrd. žmonių – maždaug 2 mlrd. daugiau negu dabar.
Atsižvelgdama į šiuos faktus „Siemens“ skaičiuoja, kad norint visus pasaulio gyventojus ateityje aprūpinti elektra, per ateinančius 35 metus jos generavimo pajėgumus teks padidinti apimtimi, kuri šiuo metu prilygsta trims Kinijoms. Be to, didėjančios elektros paklausos problema aktuali ir Lietuvai: remiantis Energetikos ministerijos prognoze, elektros paklausa šalyje iki 2030 m. išaugs ketvirtadaliu, o galimybių ją importuoti iš gretimų rinkų gali pastebimai sumažėti.
Be to, praėjusį penktadienį įsigaliojo beveik 100 pasaulio šalių ratifikuotas Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje pasiektas susitarimas riboti anglies dvideginio emisiją. Jame numatyta daugybė priemonių, kurios turėtų užkirsti kelią sparčiam šių dujų, prisidedančių prie pasaulinės temperatūros didėjimo, kaupimuisi atmosferoje ir galop sustabdyti tolesnį pasaulinės temperatūros didėjimą.
Šios tendencijos reiškia, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje teks galvoti apie naujus ekologiškus elektros gamybos pajėgumus ir jų integraciją į dabartinę elektros tinklų sistemą. „Siemens“ nuomone, iki 2030-ųjų decentralizuotos energijos sistemos sudarys beveik 50 proc. visų naujų elektros gamybos pajėgumų, tarp kurių svarbią vietą užims vis labiau pingančios vėjo ir saulės jėgainės. Pavyzdžiui, fotovoltinių modulių kainos nuo 2000 iki 2015 m. kasmet vidutiniškai sumažėdavo po 7 procentus. Tuo metu vėjo jėgainių jūroje įrengimas 2015–2020 m. laikotarpiu turėtų atpigti trečdaliu.
Atsinaujinančios energetikos integracija į dabartinę energetikos sistemą taip pat pareikalaus naujo tipo išmaniųjų tinklų valdymo sprendimų, kurie leistų naudoti įvairios galios ir nevienodu režimu veikiančius elektros gamybos pajėgumus vienoje sistemoje. Tam reikės pasitelkti ir naujus elektros kaupimo sprendimus, padedančius išlyginti ženklų elektros gamybos svyravimą ir suderinti skirtingų krypčių srautus.
Vis dėlto atsinaujinančios energetikos plėtros nepakaks didėjantiems elektros energijos poreikiams patenkinti. „Siemens“ skaičiuoja, kad visavertę elektros pasiūlą pavyks užtikrinti palaipsniui pertvarkant dabartines anglimis kūrenamas elektrines į dujų jėgaines, kurios yra kur kas ekologiškesnės. Jei, pavyzdžiui, visos pasaulyje veikiančios anglies elektrinės pereitų prie dujų, pasaulinė anglies dvideginio emisija sumažėtų 40 procentų.
Pozityvi tendencija – tikimasi, kad dujų kaina išliks žemame lygyje bent iki 2025 metų. Be to, populiarėjant suskystintų dujų naudojimui atsivers naujos galimybės žmonėms, iki šiol gyvenusiems regionuose be tradicinės dujų infrastruktūros, naudotis naujais energijos sprendimais.
