Pasaulio rinkoje keičiantis situacijai, Lietuvos atliekų tvarkytojai didina senų padangų surinkimo mokesčius, todėl tikėtina, kad, pasikeitę žiemines padangas ir norėdami servise palikti naudojimui nebetinkamas vasarines, turėsite sumokėti didesnę sumą, nei mokėtumėte vien už padangų keitimą.
Nors senų padangų surinkimas turėtų būti nemokamas, tačiau iki šiol Lietuvoje ši sistema neveikia iki galo. Taip nutinka dėl to, kad nemaža dalis gamintojų ir importuotojų, kurie pagal įstatymus privalėtų finansuoti susidarančių atliekų sutvarkymą, to nedaro. Tų lėšų, kurios surenkamos iš sąžiningų padangų importuotojų, nepakanka visų senų padangų tvarkymui finansuoti, todėl labai dažnai pasitaiko, kad servise pakeitę padangas, senas sukrauna į automobilio bagažinę, o pasilikdami ima kelių eurų mokestį, kurį įskaičiuoja į padangų keitimo kainą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, dalis kurių iki šiol nėra tinkamai sutvarkoma, nes gamintojai ir importuotojai vengia atlikti savo pareigas.
Pavyzdžiui, atliekų tvarkymu užsiimanti bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“ surenka naudotas padangas. Kaip sako įmonės direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius, dėl pasikeitusios situacijos pasaulio rinkose bei krintančios naftos ir kitų žaliavų kainos įmonė yra priversta didinti mokestį už šių atliekų priėmimą. Iš surinktų ir atliekų tvarkytojui perduotų padangų, paprastai gaminamos specialios dangos sporto aikštynams ar vaikų žaidimo aikštelėms, taip pat padangos gali būti panaudojamos kaip energijos šaltinis ten, kur yra aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti deginimo įranga.
Geresnė situacija yra su tomis įmonėmis, kurios bendradarbiauja su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA). Iš tų automobilius ardančių ir dalis parduodančių įmonių, kurios yra pasirašiusios sutartis su ENTPTA, padangos yra surenkamos nemokamai, jų surinkimą ir perdirbimą finansuoja Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA). Tačiau vis dar nemažai tokių įmonių, kurios naudojasi teisės aktų spragomis ir nemoka mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis.
Didžiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus subūrusios GIA vadovas Alfredas Skinulis tikisi, kad, didėjant mokesčiams už senų padangų surinkimą, didės ir pareigų nevykdančių importuotojų sąmoningumas. „Tikimės, kad vis didėjantys atliekų tvarkymo mokesčiai privers susimąstyti, ar verta apeidinėti įstatymus ir nuolat baimintis galimų patikrinimų, ar geriau savo pareigas dėl atliekų tvarkymo deleguoti kvalifikuotiems specialistams, kurie viską atliks laiku ir kokybiškai“, – sako A. Skinulis.
Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios aplinkosaugos institucijos nuolat primena, kad už ne vietoje išmestą padangą gali tekti atlyginti žalą, kuri siekia daugiau kaip 140 eurų. Skaičiuojama, kad guminės padangos, patekę į gamtą, suyra apytikriai per 120–140 metų. Perdirbamos jos gali pavirsti įvairiomis dangomis sporto aikštynams ar žaidimų aikštelėms ir kitais gaminiais, kuriems tinka perdirbta guma.
Paieška archyve
