Išmanieji telefonai ir planšetės naudojančios ARM lustus pastaraisiais metais darbo našumą paspartino keletą kartų, tuo tarp x86 rinka jau seniai pamiršo apie tokią pažangą. Visa tai privedė prie to, kad „Apple A10 Fusion“ lusto, naudojamo išmaniųjų telefonų „iPhone 7“ iš „iPhone 7 Plus“, našumas pasiekė tokį lygį, kad vieno branduolio galia pranoko „Intel Core“ procesorius, skirtus nešiojamiems kompiuteriams. „Geekbench“ testai parodė, kad nauji „iPhone“ šiuo atžvilgiu ne tik pranoksta konkurentus iš „Android“ stovyklos, bet ir yra spartesni už visus „MacBook Air“ nešiojamuosius kompiuterius, daugelį „Mac“ stacionarių kompiuterių ir net už 2013 metų „Mac Pro“ darbo stotis.
Žinoma, lyginti išmaniuosius telefonus su stacionariais kompiuteriais keista, bet šis faktas daug pasako apie industrijos vystymąsi pastaraisiais metais ir mobiliųjų sprendimų progresą. Daugybę metų „Intel“ dominuoja vartotojų procesorių sektoriuje, tačiau dabar jų pozicijų jau negalima vadinti stabiliomis.
Šiandieniniame pasaulyje, kuris lėtai, bet užtikrintai pereina į mobiliųjų kompiuterinių įrenginių sektorių, „Intel“ ateities tampa dar labiau miglota. Reklamuotojai pradeda investuoti į mobilųjį sektorių vis daugiau ir daugiau lėšų, sumažindami kompiuterių reklamos išlaidas. Tai vyksta daug greičiau, nei praeityje nutiko spausdintos reklamos rinkoje. Tai nestebina, kadangi žmonės išmaniuosius telefonus perka iki penkių kartų dažniau, nei naujus kompiuterius.
Pagal IDC duomenimis, 2015 metais išmaniųjų telefonų buvo parduoda 1,43 mlrd vienetų, o kompiuterių – 276 mln. Vien „Apple“ per paskutinį 2015 m. ketvirtį pardavė daugiau „iPhone“ (74,8 mln) nei visa asmeninių kompiuterių pramonė kartu sudėjus (71,9 milijonus)! Jei atsižvelgti vien į šiuos skaičius, galima teigti, kad „Apple A“ procesoriai jau dabar yra tokie pat svarbūs, kaip ir didžioji dalis „Intel x86“ lustų.
Šio metu, kai „A10 Fusion“ našumu gali konkuruoti su „Intel“ mobiliaisiais procesoriais, tik operacinės sistemos nebuvimas („MacOS“ yra optimizuota x86 architektūrai) „Apple“ neleidžia sukurti nešiojamųjų kompiuterių su savo procesoriais. Tačiau bendrovė turi pakankamai išteklių, kad būtų pradėtas „iOS“ transformavimas į universalią platformą. Juolab, kad jau dabar yra sukurtos itin populiarių programų „iOS“ versijos su labai plačiu funkcionalumu, pvz. „Adobe Photoshop“ ir „Lightroom“.
Svarbiu PC privalumu vis dar tebėra aukštos klasės žaidimai su puikia grafiška, bet tai itin aktualu tik tarp „Windows“ sistemų vartotojų, o „MacOS“ atveju šis veiksnys nėra toks svarbus. „Apple“ ir toliau tobulina „MacOS“, tačiau daugiausia naujovių gauna „iOS“. Taigi, daugeliu atžvilgių MacOS yra platforma, kuri egzistuoja dėl suderinamumo su senesne programine įranga ir bet kuriuo metu „Apple“ gali ją pavadinti pasenusia bei sutelkti visas pastangas „iOS“ vystymui, kaip „Microsoft“ jau pasielgė su savo senesnėmis operacinėmis sistemomis.
PC populiarumas palaipsniui mažėja tačiau aukštos klasės sistemų rinka neišnyks. Į tokius stacionarius kompiuterius galima įstatyti itin našius procesorius, keletą high-end grafikos plokščių, didžiulius kaupiklių masyvus ir t.t. Tačiau tokių sistemų rinkos nuosmukis tęsis nuolat augant mobiliųjų lustų našumui ir mobiliosios programinės įrangos galimybėms.
„Apple“ aiškiai sumažino dėmesį stalinių kompiuterių rinkai ir daugelis jos kompiuterių ilgą laiką nesulaukė atnaujinimų (pavyzdžiui, „MacBook Pro“ ir „Air“ taip ir negavo „Intel Skylake“ lustų). Galbūt tai yra dar vienas požymis to, kad „Apple“ ketina pereiti prie „Mac“ su savo procesoriais.
