Elektronikos platintojų asociacija „EEPA“ viešai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašo paaiškinti, kaip įvykdyti papildomus uždavinius sutvarkyti numatytus atliekų kiekius už 2015 metus, jeigu Lietuvos atliekų surinkėjai ir tvarkytojai tokių kiekių atliekų neturi, o kitomis atliekų rūšimis „padengti“ trūkstamus kiekius teisės aktai neleidžia.
Pasak EEPA direktoriaus Lino Ivanausko, gegužę priimti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimai lėmė, jog už 2015 metus EEPA turi sutvarkyti ne 40, o 50 procentų elektronikos atliekų, pagamintų ar įvežtų į Lietuvą. Siurprizas ne iš lengvųjų – susumavus atskirų trūkstamų elektronikos atliekų kategorijas susidarė apie 5 tūkst. tonų trūkumas, tačiau tokio papildomo kiekio atskirų atliekų kategorijų didžiausi visoje Lietuvoje veikiantys atliekų tvarkytojai („Kuusakoski“, „EMP Recycling“, „Žalvaris“, „Baltic Metal“) oficialiai deklaruoja sutvarkyti neturintys net teorinių galimybių. Tuo pat metu jų sandėliuose dūlančios kitų elektronikos kategorijų atliekos yra netvarkomos (kažkas šią veiklą turi apmokėti), nes perteklinių atliekų kategorijų sutvarkytais kiekiais „padengti“ kitų – rinkoje trūkstamų kategorijų – atliekų uždavinius teisės aktai leidžia labai ribotai.
Šiais metais EEPA vykdė net tris konkursus ir vieną pirkimą apklausos būdu dėl papildomų atliekų kiekių tvarkymo, tačiau nesulaukė nei vieno rinkos dalyvio pasiūlymo. Rugpjūtį vykdyta rinkos dalyvių apklausa taip pat baigėsi be rezultatų, tik atliekų tvarkytojams dar kartą oficialiai patvirtinus, jog ieškomų atliekų kategorijų jie negali pasiūlyti.
Rugsėjo 1 dieną baigėsi terminas, iki kurio EEPA turėjo pateikti papildomų 2015 metų užduočių (jas nustatęs Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas šiuo metu ginčijamas teisme) įvykdymą patvirtinančius dokumentus, tačiau dėl pasiūlos rinkoje nebuvimo ar esminio trūkumo šie papildomi uždaviniai yra iš dalies neįvykdyti.
„Jeigu teisės aktus skaitytume paraidžiui, tai turėtume pripažinti, jog papildomi atliekų tvarkymo uždaviniai įvykdyti ne pilnai. Tačiau pagal teisės principą impossibilium nulla obligatio est (iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), kyla klausimas, kaip valstybė įsivaizduoja sistemos veikimą tokiu atveju. Atsakymą gali pateikti tik Vyriausybė ir atliekų politiką formuojanti Aplinkos ministerija“, – sakė advokatas Paulius Čelkis.
EEPA dar birželį kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą ir Aplinkos ministeriją su prašymais išaiškinti, kaip turėtų elgtis atliekų tvarkymą organizuojančios asociacijos tokioje situacijoje, kai atliekų pasiūlos rinkoje nėra arba yra ženklios dalies trūkumas, tačiau konstruktyvaus atsakymo kol kas nėra sulaukusi. Vykdydama pagrindinius 2015 metų elektronikos atliekų tvarkymo uždavinius EEPA sutvarkė apie 7 000 tonų elektronikos atliekų.
