Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per pirmąjį šių metų pusmetį pagerino pagrindinius finansinius rodiklius. Nuo šių metų pradžios į ESO sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“, veiklos sąnaudos sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu.
ESO grynasis pelnas 2016 metų sausio–birželio mėnesiais siekė 53,2 mln. eurų ir buvo 4,9 proc. didesnis nei 2015 metų pirmąjį pusmetį, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotas 2015 metų pirmojo pusmečio grynasis pelnas siekė 50,7 mln. eurų. Grynojo pelno augimą lėmė padidėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos sąnaudos.
ESO pajamos pirmąjį 2016 metų pusmetį siekė 333,95 mln. eurų ir buvo 3,3 proc. didesnės nei 2015 metų sausio–birželio mėnesiais, kai jos siekė 323,174 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
Bendrovės veiklos sąnaudos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2015-ųjų tuo pat metu, sumažėjo 12,3 proc. iki 48,96 mln. eurų.
Pirmąjį šių metų pusmetį ESO klientams paskirstė 4,488 mlrd. kWh elektros energijos ir 3,93 mlrd. kWh gamtinių dujų – atitinkamai 5,6 proc. ir 3,4 proc. daugiau nei 2015 metų pirmąjį pusmetį.
„Ryškėjanti elektros ir dujų skirstymo operatorių sujungimo sinergija leidžia mums pasiekti dar geresnių rezultatų. Sumažinę veiklos sąnaudas, mes tiesiogiai prisidedame prie palankesnių energijos kainų klientams. Taip pat džiugina dvigubai greičiau nei pernai augantis naujų gamtinių dujų klientų skaičius. Pastebime, kad klientai naujas paslaugas labiau linkę įsigyti internetu, todėl mes savo ruožtu nuolat diegiame naujus funkcionalumus tinklalapyje www.eso.lt ir savitarnos portale www.manogile.lt, kurie leidžia paprastai ir greitai pateikti prašymus įvesti elektrą ar dujas“, – sakė ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Liudas Liutkevičius. ESO vadovo teigimu, atsižvelgdama į klientų poreikį ir patogumą visus su prisijungimu prie infrastruktūros susijusius darbus gauti iš vienų rankų, bendrovė pradėjo bandomąjį projektą Kaune.
„Klientams pradėjome siūlyti elektros ir dujų vidaus tinklo įrengimo paslaugas klientui priklausančioje teritorijoje. Taip pat atliekame visus elektros įvado projektavimo susijusius darbus, kai įvadas yra iki 500 kW galios, o nuo kitų metų planuojame šią paslaugą pasiūlyti ir didesniems klientams. Siekiame, kad prisijungimo prie infrastruktūros procesas būtų kuo paprastesnis ir patogesnis mūsų klientams“, – sakė L. Liutkevičius.
Per šešis šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus siekė 51,24 mln. eurų – 11,4 proc. daugiau nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais. Didžiausia dalis investicijų – beveik 26 mln. eurų – teko elektros skirstymo tinklo modernizavimui.
ESO pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sausį–birželį buvo 87,7 mln. eurų – 3,84 proc. daugiau nei 2015-ųjų pirmąjį pusmetį. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 0,12 proc. punkto iki 26,26 procento. Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per 2016 metų šešis mėnesius siekė 197,3 mln. eurų ir buvo 7,9 proc. didesnės nei 2015 metų sausio–birželio mėnesiais. Tam didžiausią įtaką turėjo išaugę elektros persiuntimo kiekiai, padidėjusi elektros perdavimo kaina bei didesni gamtinių dujų paskirstymo kiekiai.
Reikšmingos įtakos elektros skirstymo tinklo darbui pirmąjį 2016 metų pusmetį turėjo dažnesni nei pernai stichiniai gamtos reiškiniai, kuriuos lėmė itin permainingi orai. Daugiausia stichinių reiškinių, lėmusių elektros tiekimo sutrikimus tinkle, fiksuota birželio mėnesį. Su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2016 metų šešis mėnesius vienam klientui siekė 114,9 minutes ir, lyginant su 2015 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 60,01 minutėmis (2015 metų šešių mėnesių SAIDI sudarė 54,89 min.). Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam klientui (SAIFI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka per 2016 metų šešis mėnesius siekė 0,66 karto – 0,13 karto daugiau nei 2015 metų sausio–birželio mėnesiais, kai jis buvo 0,53 karto.
ESO akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Oficialiajame prekybos sąraše. „Lietuvos energija“ valdo 94,98 proc. ESO akcijų, likusios bendrovės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.
Paieška archyve
