Automobilių servisuose susidarančios atliekos kelia nemažai rūpesčių darbuotojams – netinkamai sutvarkius atliekas galima sulaukti baudų, viršijančių 1700 eurų.
Ardant ar taisant automobilius susidaro pačios įvairiausios atliekos – metalai, plastikas, stiklas, guma, tekstilės atliekos ir kt. Visas susidarančias atliekas privalu sutvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerija bei jai pavaldžios institucijos. Kelios automobilių atliekų rūšys reikalauja ypatingo dėmesio – tai automobilių akumuliatoriai, katalizatoriai, panaudotos alyvos, kuro bei tepalo filtrai ir kt.
Atliekų tvarkytojai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dar nėra labai aukšta atliekų tvarkymo kultūra – norėdami išvengti mokesčių ar tiesiog tingėdami kai kurie automobilių servisai gudrauja – susidarančias atliekas šalina neleistinais būdais, jas slepia ir dėl to neretai sulaukia baudų. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą netinkamas pavojingų atliekų tvarkymas gali užtraukti baudą nuo 86 iki 1737 eurų.
Nemažai rūpesčių automobilių servisams sukelia panaudotos alyvos tvarkymas. Pastaruoju metu sumažėjus naftos kainoms, bazinę alyvą pigiau išgauti tiesiai iš naftos, todėl panaudotas tepalas rinkoje neteko vertės, o kai kuriais atvejais už tepalo atliekų surinkimą gali būti imamas mokestis. Atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, kad kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) bei kitais partneriais keletą metų nuosekliai kuriama atliekų tvarkymo sistema kol kas leidžia panaudotus tepalus iš automobilių servisų surinkti neimant jokio mokesčio, tačiau jei situacija nepagerės, artimiausiu metu už panaudoto tepalo atliekų tvarkymą teks įvesti mokesčius.
Nemokamai iš automobilių servisų ir ardytojų panaudotas tepalas surenkamas tais atvejais, jei jis yra be priemaišų. Tačiau atliekų tvarkytojai neslepia, kad yra pasitaikę atvejų, jog norėdami išvengti mokesčių nesąžiningi verslininkai atliekų tvarkytojams bando priduoti panaudotą tepalą, sumaišytą su kitomis atliekomis, pavyzdžiui, aušinimo ar stabdžių skysčiais. Aušinimo ir stabdžių skysčių atliekos iš servisų ar ardytojų surenkamos už nemažą mokestį, tad norint sutaupyti kartais bandoma panaudotą aušinimo ir stabdžių skysčius sumaišyti su tepalu. Tokie „mišinai“ nėra priimami nemokamai, už jo tvarkymą tenka sumokėti.
Rūpesčių dėl automobilių atliekų tvarkymo nekyla Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) nariams – jiems už atliekų tvarkymą netenka mokėti papildomai. ENTPTA vadovas Vladimir Jankoit džiaugiasi tuo, kad asociacijos nariai išvengia rūpesčių ir dėl panaudoto tepalo – ENTPTA nariai jį atliekų tvarkytojams priduoda nemokamai.
Lietuvoje į rinką kasmet patenka apie 25 tūkst. tonų įvairių alyvų. Licencijuoti atliekų tvarkytojai kasmet surenka apie 3 tūkst. tonų panaudoto tepalo. Tikėtina, kad įvedus mokestį už alyvų atliekų tvarkymą surenkamas kiekis dar labiau sumažės. Lietuvoje yra ne vienas tūkstantis nedidelių automobilių servisų ar įmonių, kurios užsiima automobilių remontu ir techniniu aptarnavimu, kuriuose nuolat automobiliams keičiami tepalai, tačiau per metus tokių įmonių panaudotos alyvos pridavimai servisuose nesiekia 200 kg. Specialistai spėja, jog tokiuose servisuose alyva priduodama tik tuomet, kai vyksta patikrinimai. Pagal Lietuvoje veikiantį gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą, alyvų surinkimą iš parduotuvių ir automobilių servisų organizuoja bei tinkamą jų sutvarkymą finansuoja Gamintojų ir importuotojų asociacija.
Mokslininkai įspėja, kad į aplinką patekęs panaudotas tepalas gali užteršti gruntą ir gruntinius vandenis, o deginant alyvas išsiskiria daug kenksmingų medžiagų – sunkieji metalai (kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, švinas, varis, vanadis, cinkas ir kt. metalai), magnis, halogenai (fluoras, chloras), PCB, PCT, dioksinai, furanai bei įprasti kuro degimo produktai - sieros dioksidas, azoto oksidai, anglies oksidai, kietosios dalelės ir kt.
Paieška archyve
