Europos Parlamento ir Tarybos priimta neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) direktyva leis sumažinti bendrovėms svarbios informacijos nutekinimo atvejų skaičių ir užtikrinti vienodą jų apsaugą visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu statistika rodo, kad visoje ES per metus kas penkta bendrovė susiduria su tokia problema, o nevienodo lygio komercinių paslapčių apsauga skirtingose ES valstybėse kelia grėsmę sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Europos Parlamentas taip pat tvirtina, kad naujasis reglamentavimas nesikirs su žodžio ir saviraiškos laisvėmis bei netrukdys žurnalistų darbo.
Naujoji balandžio viduryje Europos Parlamento priimta direktyva prieš oficialų svarstymą buvo aptarta su visų ES valstybių-narių ministrais, kurie taip pat pasisakė už tokį naują verslo srities reglamentavimą.
Direktyva, kurioje pateikiamas konkretus ir išsamus apibrėžimas, kas laikoma komercine paslaptimi, ir jos pagrindu priimti nauji ES valstybių narių teisės aktai užtikrins, kad visose ES valstybėse nuo komercinių paslapčių atskleidimo nukentėjusios bendrovės galėtų teismuose apginti savo teises ir gauti kompensacijas už informacijos nutekinimą.
„Nenuoseklus komercinių paslapčių reglamentavimas skirtingose ES valstybėse neskatina imtis su inovacijomis susijusios veiklos tarp šalių. Ypač, jei reikia naudoti komercine paslaptimi laikomą informaciją, kai norima kitose ES valstybėse pradėti gaminti ar parduoti prekes, teikti paslaugas ar kitą komercinę veiklą. Tokiais atvejais verslo rizika padidėja valstybėse, kuriose komercinių paslapčių apsaugos lygis yra mažesnis, ir tai neigiamai paveikia visą ES ekonomiką – taip mažėja paskatos vykdyti tarpvalstybinę prekybą.
Naujoji direktyva išsamiai apibrėžia komercinės paslapties sąvoką ir užkerta kelią skirtingam interpretavimui skirtingose valstybėse. Joje taip pat išaiškinama, kas laikoma neteisėtu paslapties gavimu ir naudojimu, nustatomos aiškios sankcijos už komercinių paslapčių pažeidimus bei nustatomas senaties terminas iki dviejų metų ieškiniams dėl pažeidimų, susijusių su komercinių paslapčių pažeidimu pareikšti. Tai skiriasi nuo dabartinio Lietuvoje taikomo reglamentavimo, kuris nustato ilgesnius senaties terminus“, – naująją direktyvą komentuoja advokatų kontoros „AAA Law“ partnerė Giedrė Domkutė.
Parlamentas tokį sprendimą po netrumpų svarstymų priėmė, išnagrinėjęs informaciją, atskleidžiančią, jog kas penkta bendrovė Europoje kasmet susiduria su komercinių paslapčių vagystėmis. Įprastai tokios bylos būna labai sudėtingos, nes tiesioginių įrodymų ir liudininkų dėl konkurencijos pažeidimų nėra, daug verslininkų formaliai nesirūpino ir vis dar nesirūpina komercinių paslapčių apsauga, o skirtingas teisinis reglamentavimas įvairiose valstybėse labai apsunkina pažeistų teisių gynybą ir skatina nesąžiningą konkurenciją.
Priimtas įstatymų tekstas taip pat nustato, jog konfidenciali informacija, nagrinėjama teismo proceso metu, būtų išlaikoma paslaptyje, tačiau tikinama, jog tokie nutarimai netrukdys žurnalistų darbo. Priimtame reglamente daug dėmesio skiriama saugikliams, kurie užtikrintų žurnalistų darbo sklandumą ir informacijos prieinamumą. ES Parlamento atstovai tikina, jog saugikliai yra apgalvoti ir maksimaliai realūs, neinterpretuotini, tad netrukdys žurnalistų atliekamiems tyrimams, norint informuoti visuomenę, ar apsaugoti konkretų informacijos šaltinį.
Naujoji direktyva Europos Parlamente buvo priimta 503 balsų persvara prieš 131. ES Parlamentas tikina, jog naujos apsaugos priemonės leis harmonizuoti Europos verslo erdvę ir išvengti nesąžiningos konkurencinės kovos. Ši direktyva į nacionalinius įstatymus turi būti perkelta per 2 metus.
