Trečiąjį metų mėnesį elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje sumenko daugiau kaip 20 proc., o suvartojimas ūgtelėjo beveik dešimtadaliu. Nepaisant to, kaina augo tik nežymiai – smarkiau didėti jai neleido „NordBalt“ jungtimi atitekėjusi pigesnė elektra iš Šiaurės šalių.
„Kovo mėnesį vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 30,81 EUR/MWh ir buvo maždaug 4 proc. didesnė nei vasarį. Nežymus elektros energijos brangimas užfiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, kur kaina taip pat keletu procentu atitinkamai padidėjo iki 29,87 EUR/MWh ir 29,41 EUR/MWh“, – skaičiuoja Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak jo, pirmoje kovo pusėje elektros energija trijose Baltijos valstybėse kainavo maždaug vienodai. Tačiau vėliau, užfiksavus „NordBalt“ jungties gedimus, kainos šiek tiek išsiskyrė. Vis dėlto, praėjęs mėnuo patvirtino, kad jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos iš esmės galėtų prilyginti kainas Baltijos šalyse skandinaviškoms.
„Elektros energijos kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje beveik susilygino su kainomis, užfiksuotomis Suomijos rinkoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir Latvijoje elektros energijos kainos buvo vidutiniškai tik 2,8 EUR/MWh didesnės nei šioje šalyje“, – sako M. Giga.
Kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse augo 7 proc. Daugiausia elektros energijos – 811 GWh arba 8 proc. daugiau nei vasarį – suvartojo Lietuva. Estijoje šis rodiklis augo 3 proc. iki 749 GWh, o Latvijoje 7 proc. iki 639 GWh.
Baltijos valstybės iš kaimyninių šalių importavo 710 GWh arba 36 proc. visos suvartotos elektros energijos. Daugiausia – 78 proc. visos suvartotos elektros – importavo Lietuva. Latvija importavo 10 proc., o Estija 12 proc. reikalingo elektros energijos kiekio.
„Palyginti su vasario mėnesiu, bendrasis Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis padidėjo 6 proc. Tai iš esmės lėmė kovą 31 proc. iki 577 GWh išaugusi gamyba Latvijoje. Tam įtakos turėjo per mėnesį daugiau kaip 40 proc. padidėjęs vandens lygis Dauguvos upėje, lėmęs beveik trečdaliu didesnes gamybos apimtis hidroelektrinėse“, – dėsto M. Giga.
Pasak jo, gamybos apimtys Estijoje mažėjo jau antrą mėnesį iš eilės – kovą elektros energijos pagaminta 10 proc. mažiau nei vasarį. Lietuvoje gamybos apimčių smukimas siekė 21 proc.
