Vasario viduryje pradėjus sklandžiai veikti „NordBalt“ jungčiai ir išaugus skandinaviškos elektros importui, pagamintos elektros energijos kiekis Baltijos šalyse pastebimai smuko. Visos trys šalys kartu pagamino 32 proc. mažiau elektros energijos nei pirmąjį metų mėnesį.
„Vasarį Lietuvoje buvo pagaminta 228 GWh elektros energijos. Palyginti su sausio mėnesiu, tai yra 12 proc. mažiau. Latvijoje elektros gamybos apimtys sumažėjo 31 proc. ir nukrito iki 440 GWh, o Estijoje, elektros energijos gamybos apimtims sumažėjus 35 proc., pagaminta 704 GWh“, – skaičiuoja Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak jo, kaimyninėje Latvijoje pagamintas elektros energijos kiekis sumenko nepaisant augusių gamybos apimčių Dauguvos hidroelektrinėse. Upėje smarkiai pakilęs vandens lygis lėmė tris kartus – iki 227 GWh – išaugusį hidroelektrinėse pagamintos elektros energijos kiekį.
Vasario mėnesį Baltijos šalyse buvo pagaminta 65 proc. visos joms reikalingos elektros energijos, o likusi dalis buvo importuota.
Lietuva praėjusį mėnesį importavo 70 proc. visos suvartotos elektros energijos. Latvija importavo 26 proc., o Estija pagamino 1 proc. daugiau elektros energijos nei suvartojo.
Vasarį, atšilus orams, visose Baltijos šalyse sumažėjo elektros energijos suvartojimas. Praėjusį mėnesį Lietuva, Latvija ir Estija kartu suvartojo 2 TWh elektros energijos – penktadaliu mažiau nei sausį.
„Nors didžiausia suvartotos elektros energijos dalis – 751 GWh – vasario mėnesį atiteko Lietuvai, tai yra 22 proc. mažesnis kiekis nei buvo suvartota sausį. Elektros energijos suvartojimas Estijoje ir Latvijoje sumenko atitinkamai 21 ir 17 proc.“, – sako M. Giga.
Pastaruoju metu išaugęs skandinaviškos elektros importas ir vartojimo pokyčiai turėjo įtakos ir pastebimiems elektros kainos pokyčiams. Antrąjį metų mėnesį, palyginti su pirmuoju, vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo 41 proc. ir nukrito iki 29,65 EUR/MWh. Vidutinė kaina Estijoje siekė 28,28 EUR/MWh ir buvo 25 proc. mažesnė nei sausio mėnesį.
