Asmeninių kompiuterių entuziastai renkasi AMD arba „Intel“ mikroschemas, nėra jokio tarpinio varianto. Tačiau AMD tikisi atsikovoti didesnę rinkos dalį, išleisdama „Zen“ mikroschemas.
„Zen“ mikroschemos sukurtos nuo nulio, remiantis nauja architektūra. Taip tikimasi išspręsti efektyvumo problemas, kurios gadina AMD reputaciją jau gana ilgą laiką.
Kaip bebūtų, tačiau AMD vis dar turi ištikimų vartotojų, nors dalis jų vis dažniau renkasi „Intel“ mikroschemas, kurios laikomos pažangesnėmis. Bet nevertėtų nuvertinti AMD, kuri paskutiniu metu lipa „Intel“ ant kulnų. Kaip teigė vienas iš AMD vadovų, Mark Papermaster, kompanija tobulina procesorių technologijas ir jų kurimą.
Geriausiu AMD laikmečiu buvo laikomi ankstyvi 2000-ieji metai, kai ši kompanija buvo laikoma rimta grėsme „Intel“. Puikus to pavyzdys buvo „Athlon 64“, pirmasis 64 bitų mikroprocesorius, skirtas kompiuteriams. „Athlon 64“ pasirodymas gerokai sujaukė „Intel“ planus ir ji buvo priversta paskubinti 64 bitų mikroprocesoriaus išleidimą.
Tačiau keletas rimtų problemų sustabdė AMD progresą. „Phenom“ procesorius, išleistas 2007-ais buvo nenusisekęs, reikalai dar labiau suprastėjo pasirodžius „Fusion“, pirmai mikroschemai, kurioje buvo integruota tiek CPU, tiek GPU. Vėliau pasirodžiusi „Bulldozer“ procesorių architektūra buvo kritikuojama dėl prasto efektyvumo.
Tuo tarpu „Intel“ savo planus įgyvendindavo laiku. Nors buvo keletas atidėliojimų, „Pentium 4“, 2004-ais metais ir praėjus dešimtmečiui, „Broadwell“. Tačiau „Intel“ tai nesutrukdė ir toliau dominuoti x86 procesorių architektūros rinkoje.
Papermaster teigia, kad „Zen“ mikroschemos turės 40 procentų didesnį IPC (angl. Instructions per clock), tokio šuolio procesorių istorijoje dar nebuvo.
Tai ypatingai svarbu žaidimų gerbėjams, kurie siekia išspausti kiekvieną megahercą iš savo sistemų. Pirmieji „Zen“ architektūros procesoriai stacionarių kompiuterių naudotojus pasieks šių metų pabaigoje. Nešiojamų kompiuterių ir serverių savininkus kiek vėliau, 2017-ais. „Intel“ procesoriai spartėjo sulyg kiekviena naujai sukurta architektūra, tačiau nešiojamų kompiuterių savininkai už spartą mokėdavo trumpu baterijų gyvavimo laikotarpiu.
„Zen“ mikroschemos bus kuriamos naudojant 14 nanometrų technologiją, teigė Papermaster.
FinFET technologija, kuria bus kuriamos „Zen“ mikroschemos leis labai efektyviai išnaudoti energiją ir pagerinti procesorių veikimą. Šios technologijos dėka, tranzistoriai dedami nebe vienas šalia kito, tačiau vienas ant kito.
AMD planus eilinį kartą gali sujaukti „Intel“, kuri planuoja antroje 2017-ų metų pusėje išleisti mikroschemas kodiniu pavadinimu „Cannonlake“, kurios bus gaminamos naudojant 10 nanometrų technologiją.
AMD koziriu gali tapti grafiniai procesoriai, kurie gali būti kombinuojami su „Zen“ architektūros procesoriais, greitai augančioms rinkoms, tokioms, kaip virtuali realybė.
Paieška archyve
