Antradienį Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje dėl ES konkurencijos politikos raginama kompensuoti valstybėms, nukentėjusioms nuo agresyvaus mokesčių planavimo, numatyti baudas fiziniams asmenims už kartelinius susitarimus, griežčiau reglamentuoti valstybės pagalbą finansų sektoriuje ir nevilkinti „Google“ veiklos tyrimo.
EP remia 2014 m. Europos Komisijos pradėtą tyrimą dėl neteisėtos valstybės pagalbos suteikiant mokesčių lengvatas tam tikroms bendrovėms (pvz., „Starbucks“ Nyderlanduose, „Fiat“ ir „Amazon“ Liuksemburge, „Apple“ Airijoje). Europarlamentarai ragina ES valstybes iki galo bendradarbiauti ir „atskleisti Komisijai bei Parlamentui išsamią informaciją apie visus specialius susitarimus, kurie gali paveikti kitas valstybes nares“.
Europos Komisijai nusprendus, kad tarptautinėms korporacijoms suteiktos mokesčių lengvatos prieštarauja ES teisei, europarlamentarai ragina išieškotus mokesčius pervesti ne lengvatą suteikusiai valstybei, o į ES biudžetą arba toms ES šalims, kurios nukentėjo nuo vengimo mokėti mokesčius.
EP taip pat ragina Komisiją nevilkinti „Google“ veiklos tyrimo ir įvertinti, kodėl ši bendrovė siūlo „Android“ operacinę sistemą tik drauge su kitomis „Google“ paslaugomis ir neleidžia gamintojams iš anksto įdiegti konkurentų produktus. Komisija turi ištirti ir šios bendrovės dominuojančią padėtį viešbučių užsakymo rinkoje, įsitikinę europarlamentarai.
Rezoliucijoje siūloma taikyti papildomus kriterijus vertinant, ar skaitmeninės rinkos įmonių susijungimas arba įsigijimas neiškraipo konkurencijos. EP narių įsitikinimu, nebeužtenka atsižvelgti tik į bendrovių apyvartą, nes „mažą apyvartą ir didelius pradinius nuostolius turinčios bendrovės gali turėti didelį klientų ratą, taigi ir daug duomenų, ir didelę įtaką rinkoje“, kaip parodė „Facebook“ įsigytos „WhatsApp“ bendrovės atvejis.
EP nariai siūlo bausti už kartelinius susitarimus ne tik juridinius, bet ir atsakingus fizinius asmenis. Baudos „turėtų būti pakankamai didelės, kad turėtų atgrasomąjį poveikį“, įsitikinę europarlamentarai.
Parlamentas ragina Europos Komisiją patikslinti sąrašą atvejų, kai leidžiama valstybės pagalba finansų sektoriuje. Nors laikina valstybės pagalba šiam sektoriui padėjo stabilizuoti pasaulinę finansų sistemą, norint užbaigti kurti bankų sąjungą ji turi būti nedelsiant sumažinta arba nutraukta, įsitikinę EP nariai.
„Globalizacija ir skaitmeninė ekonomika skatina kurti naujas sąžiningo apmokestinimo, dominavimo rinkoje ar tarptautinio bendradarbiavimo taisykles. Europos Komisija susiduria su dideliais iššūkiais, o Europos Parlamentas nori būti naujojo proceso dalis“, – pažymėjo EP pranešėjas Werner Langen (Europos liaudies partija, Vokietija). Rezoliucijai pritarė 500 EP narių, nepritarė 137, o susilaikė 73.
