Europos Sąjungoje (ES) net 39 proc. BVP ir 26 proc. visų darbo vietų sukuria įmonės, turinčios ir intensyviai naudojančios intelektinę nuosavybę: patentus, prekės ženklus, dizainą, autorių teises. Tai rodo naujausi Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainai) ir Europos patentų tarnybos tyrimo rezultatai. Lietuvos rodikliai beveik prilygsta ES vidurkiui – intelektinės nuosavybės turinčios įmonės sukuria 24 proc. visų darbo vietų, jų indėlis į šalies BVP – 38 proc.
„Yra sričių, kur ES vidurkį lenkiame. Labiausiai džiugina prekės ženklus intensyviai naudojančios pramonės šakos. ES tokios įmonės į BVP vidutiniškai įneša 33,9 proc., Lietuvoje – 34,5 proc.“, – sako Valstybinio patentų biuro (VPB) direktorius Arūnas Želvys.
Tyrimas taip pat parodė, kad intelektinės nuosavybės turinčios įmonės moka savo darbuotojams vidutiniškai 20 proc. didesnius atlyginimus nei tokių teisių neturinčios. „Sukūrus inovatyvų produktą ar paslaugą, teisės į intelektinę nuosavybę suteikia didesnį užtikrintumą, kad naujovė nebus nukopijuota. Tai leidžia jos gamintojui išlaikyti išskirtinę poziciją rinkoje ir susigrąžinti investicijas. Tais atvejais, kai naujovė vis dėlto nukopijuojama, intelektinės nuosavybės apsaugos sistema leidžia pašalinti teises pažeidžiantį produktą iš rinkos. Visa tai lemia, kad intelektine nuosavybe besinaudojančios įmonės gali mokėti savo darbuotojams ir didesnius atlyginimus. Kitaip tariant, teisės į savo intelektinę nuosavybę – ar tai būtų prekės ženklas, ar patentas – yra įmonės turtas, galintis nešti pelną“, – sako A. Želvys.
VPB direktorius taip pat atkreipia dėmesį, kad intelektinės nuosavybės apsauga svarbi ir pritraukiant užsienio investuotojus. „Intelektinės nuosavybės apsauga ir užsienio investicijos šalyje tiesiogiai susijusios. Pavyzdžiui, į šalį ateinantiems maisto pramonės atstovams gali būti svarbu, kaip veikia prekių ženklo, dizaino apsauga, farmacijos verslui – kokia apimtimi jie gali patentuoti savo išradimus. Kiekviena verslo šaka turi savo interesą, tačiau visiems užsienio investuotojams svarbu, kad šalyje būtų šiuolaikinė intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema. Dėl to, kad tokia sistema veikia Lietuvoje, niekam nekyla abejonių. Esame nei geresni, nei blogesni nei kitos ES narės – pilnavertišką sistemą kūrėme 25 metus ir šiandien ji atitinka pasaulinius ir europietiškus standartus. Šiuo metu jau analizuojame Lietuvos prisijungimą prie naujos – vieningo patento ir Bendro patento teismo – sistemos“, – sako A. Želvys.
Nors gali pasirodyti, kad intelektinės nuosavybės apsauga per brangi smulkioms įmonėms ir startuoliams, A. Želvys pabrėžia, kad apsaugos kaina priklauso nuo konkretaus intelektinės nuosavybės objekto. „Vienu atveju gali užtekti autorinių teisių ar komercinės paslapties apsaugos, kitu atveju – patento, dizaino ar prekių ženklo apsaugos. Kai kada apsaugos apskritai nereikia, užtenka kuo greičiau paskelbti apie intelektinės nuosavybės objektą – sukurtą naujovę – visuomenei“, – sako jis.
Lietuvoje taip pat taikomos įvairios mokestinės lengvatos, tad valstybė padeda apmokėti paraiškos padavimą, dizaino registravimą, patento išdavimą. Fiziniams asmenims taikomos 50 proc. lengvatos. Išradimo naujumo patikros kaina Europos patentų organizacijoje sumažinama net 75 proc. Išradėjams taip pat teikiama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansinė parama, skirta susimokėti už intelektinės nuosavybės apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Paieška archyve
