Organizacijų vadovai jau turi įrankių, kurie gali jiems padėti žinoti realią padėtį, susijusią su programinės įrangos legalumu. Ši informacija vadovams būtina, nes jie atsako už visos organizacijos veiklą, taip pat ir už programinės įrangos diegimą, naudojimą ir kontrolę. Už neteisėtą programų naudojimą organizacijoje vadovams gresia administracinė ir net baudžiamoji atsakomybė. Toliau aprašomos priemonės, kuriomis galima užtikrinti deramą kontrolę bei išvengti baudų.
Nustatyti, ar visa organizacijos programinė įranga yra legali, galima tik atlikus auditą. Įprastiniai auditai atliekami tam tikru periodiškumu. Be to, didelėje įmonėje jie gali pareikalauti daug laiko. Todėl vadovas negali būti visiškai tikras, ar visa jo organizacijoje įdiegta programinė įranga yra legali. Alternatyva auditams – nuolatinis kompiuteriuose įdiegtų programų tikrinimas specialia programine įranga, tokia kaip „Axence“.
„Legalią programinę įrangą nustatyti paprasta – ji turi sertifikatą, leidžiantį įdiegti ją kompiuteryje. Be to, sertifikate nurodomas programos vartotojų skaičius“, – sako Deividas Švėgžda, „Baltimax“ produktų vadovas. Todėl, kaip teigia D. Švėgžda, būtina įsitikinti, kad prie įsigyjamos programinės įrangos būtų pridėtas sertifikatas arba licencinė sutartis.
Pasak D. Švėgždos, svarbu atkreipti dėmesį ir į sertifikate nurodytą vartotojų skaičių, kadangi aplinkybės, kai programa dirba daugiau vartotojų nei nurodyta sertifikate, laikomos neteisėto naudojimosi programine įranga atvejais. Jeigu teisėsaugos institucijos nustato, kad programine įranga naudojamasi neteisėtai, organizacijos vadovui gali būti skirta bauda, siekianti beveik 600 eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda siekia beveik 900 eurų.
Kai neteisėtai naudojama itin brangi programinė įranga, vadovui gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Pasak advokatės Rūtos Andriulevičiūtės, „BSA | The Software Alliance“ atstovės Lietuvoje, pagal LR galiojančius teisės aktus už itin šiurkščius intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, įskaitant laisvės atėmimą iki 3 metų arba baudą įmonei iki 1,88 mln. eurų.
D. Švėgždos teigimu, organizacijų vadovai nelegalios programinės įrangos problemą gali spręsti atlikdami auditus, o šiems pasirinkdami nuotolinio įmonės kompiuterių stebėjimo programas, leidžiančias sutikrinti turimą licencijų skaičių su įdiegta programine įranga visuose kompiuteriuose, net ir neprijungtuose prie tinklo. „Išsirinkę tinkamą sprendimą, vadovai bet kuriuo metu turės išsamią informaciją apie jų organizacijoje naudojamą programinę įrangą ir bus tikri, kad nepažeidžia įstatymų reikalavimų“, – sako D. Švėgžda.
Paieška archyve
