Lietuva sparčiai plečia savo skaitmeninę erdvę ir neketina nusileisti didžiosioms Europos valstybėms. Pagal bendrą skaitmenizavimosi procesą tarp 28 Europos Sąjungos valstybių Lietuva šiuo metu užima 11 poziciją. Šiuos duomenis skelbia naujausias Europos Komisijos „Digital Economy and Society Index“ vertinimas.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad šiuo metu Lietuva yra pasiekusi gerą skaitmeninės erdvės vystymo pagreitį. Tai ypač džiuginantis rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad vertinant procentais nuo BVP esame vieni mažiausiai investavusių į IRT. Europos Sąjungos investicijos, skirtos skaitmeninės erdvės plėtrai, buvo svarbios siekiant rezultatų. Visgi ruošiantis naujam struktūrinių lėšų panaudojimo laikotarpiui svarbu siekti didesnių efekftyvumo ir tikslingumo rodiklių“, – teigia asociacijos „INFOBALT“ prezidentas Kristijonas Kaikaris.
Pagal bendrą IT infrastruktūros vystymą Europoje Lietuva yra aštuntoje vietoje, o plačiajuostis interneto ryšys Lietuvoje prieinamas beveik visiems gyventojams (97 proc.). Vertinant IT panaudojimą verslo sektoriuje, Lietuva šioje kategorijoje užima devintąją poziciją. Pasak K. Kaikario, gerus rezultatus padeda pasiekti tai, kad Lietuvos verslas, palyginus su kitomis šalimis, IRT paslaugas daugiau perka iš specializuotų IT bendrovių. Tai patvirtina ir faktas, kad 80 proc. IT specialistų dirba IT pakraipos kompanijose. „Lietuvoje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, kuris jau įvertino paslaugų pirkimo iš specializuotų kompanijų privalumus. Pastebima, kad didžiosios įmonės taip pat fokusuojasi labiau į pagrindinę veiklą, o iš išorės įsigydamos daugiau paslaugų keičia savo IT centrų fukcijas iš administracinių į strategines. Ši verslo sukaupta patirtis atveria naujų galimybių viešajam sektoriui, kuris gali nesudėtingai pritaikyti versle sukauptą patirtį“, – tvirtina jis.
Didžiausią įvertinimą – septintąją vietą – tarp visų Europos valstybių Lietuva gavo interneto vartotojų skaičiaus kategorijoje. Nustatyta, kad pastaraisiais metais internetine bankininkyste Lietuvoje naudojosi didžioji dalis (75 proc.) interneto vartotojų, beveik visi (94 proc.) didžiąją laiko dalį internete skyrė naujienų skaitymui, o daugelis (65 proc.) vartotojų naudojosi socialiniais tinklais. Tačiau vertinant internetinę prekybą, Lietuva vis dar smarkiai atsilieka pagal bendrąjį Europos rodiklį, kuris šiuo metu siekia 63 proc., o mūsų šalies – 36 proc.
„Teo“ ir Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos duomenys rodo, kad fiksuotojo plačiajuosčio interneto prieigos vartotojų skaičius Lietuvoje pernai augo 5 procentiniais punktais sparčiau nei tai atspindi Europos Komisijos vertinimas. Vien „Teo“ šviesolaidinio interneto klientų skaičius per praėjusius metus išaugo daugiau kaip dešimtadaliu ir pasiekė per 200 tūkst. šeimų arba beveik du trečdalius šalies gyventojų. Lietuvos lyderystę Europoje pagal šviesolaidinio interneto plėtrą patvirtino ir paskutinis asociacijos „FTTH Council Europe“ tyrimas.
„Aktyvi konkurencija šalies rinkoje ir žemos paslaugų kainos sudaro prielaidas tikėtis, kad per artimiausius keletą metų fiksuoto plačiajuosčio interneto vartotojų skaičius Lietuvoje turėtų augti panašiu tempu. Lietuvos verslui tai suteiks konkurencinį pranašumą, o gyventojams – galimybes naudotis išmaniaisiais įrenginiais namuose ir leidžiant laisvalaikį“, – sako „Teo“ generalinis direktorius Kęstutis Šliužas.
Europos Komisijos vertinimas parodė, kad tam tikrose kategorijose Lietuva dar turi kur augti. Nors žmogiškųjų išteklių kategorijoje Lietuva, lyginant su ankstesniais metais, pakilo dviem pozicijomis, tačiau vis dar yra žemiau sąrašo vidurio ir užima septynioliktą vietą, ypač atsiliekame pagal IT specialistų skaičių (24 vietas ES). „INFOBALT“ atstovo teigimu, šiam su švietimu susijusiam rodikliui pagerinti jau šiandien būtinos didesnės valstybės investicijos į specialistų rengimą, perkvalifikavimą, o ilguoju laikotarpiu – į neformalų vaikų ugdymą, sudarant jiems daugiau galimybių pamėgti ir rinktis skaitmeninių technologijų kūrėjo kelią.
Vertinant IT panaudojimą viešojo sektoriaus e. paslaugose Lietuva yra šešioliktoje vietoje. K. Kaikario nuomone, viena iš esminių vidutiniško pasiekimų e. paslaugų srityje vertinimo priežasčių – nebaigti e. sveikatos programos projektai, kurie, tikėtina, bus pabaigti šių metų viduryje ar antroje pusėje. Priklausomai nuo jų rezultatų kitais metais galim laukti e. sveikatos ir visų e. paslaugų rodiklių pagerėjimo.
Paieška archyve
