Senkantys iškastiniai energijos ištekliai, kova su klimato kaita, gyventojų skaičiaus augimas, poreikis uždaryti pasenusias elektrines – visos šios priežastys lemia, kad investicijos į apsirūpinimą energija pasaulyje nuosekliai auga. Šios investicijos 2013 m. visame pasaulyje siekė 1,6 trln. (1 600 mlrd.) JAV dolerių. Net ir įvertinus infliaciją, ši suma, lyginant su 2000 m., išaugo daugiau negu dvigubai.
Tokie duomenys paskelbti Tarptautinės energetikos agentūros (IEA, International Energy Agency) ataskaitoje „World Energy Investment Outlook“. Didžiausia dalis – apie 1,1 trln. dolerių – teko investicijoms į iškastinio kuro išgavimą ir perdirbimą, naftos perdirbimą bei iškastiniu kuru varomų elektrinių statybą. Be minėtų 1,6 trln. dolerių, dar 130 mlrd. dolerių visame pasaulyje investuota į energetinio efektyvumo didinimą renovuojant pastatus, kuriant mažiau aplinką teršiančius automobilius, atnaujinant gamyklų sistemas ir t. t.
IEA duomenimis, per 13 metų nuo 2000 m. daugiau negu keturis kartus išaugo investicijos į atsinaujinančią energetiką: 2000 m. buvo investuota 60 mlrd. dolerių, o 2013 m. – jau 250 mlrd. dolerių. IEA pažymi, kad ženklų investicijų į atsinaujinančią energetiką augimą lėmė palanki vyriausybių politika.
Ataskaitoje taip pat skaičiuojama, kad iki 2035 m. kasmetinės investicijos, reikalingos, kad pasaulio vartotojai būtų aprūpinti elektra, išaugs ketvirtadaliu – iki 2 trln. dolerių, o į energetinio efektyvumo didinimą kasmet turėtų būti investuojama apie 550 mlrd. dolerių. Iš viso investicijos į energetiką, vertinant ir aprūpinimą, ir efektyvumo didinimą, 2014–2035 m. laikotarpiu sieks 48 trln. dolerių, iš kurių 40 trln. dolerių teks pasiūlos vartotojams užtikrinimui, 8 trln. dolerių – energetinio efektyvumo didinimui. Du trečdaliai investicijų bus skirta augančioms rinkoms.
Autorių teigimu, privataus sektoriaus sprendimams dėl investicijų į energetiką daugiausiai įtakos turi ne rinkos dėsniai, bet politinė aplinka: 70 proc. pasaulio naftos ir dujų telkinių yra valstybiniai, beveik 50 proc. elektrinių irgi valdo valstybinės įmonės, o ir privačios yra priklausomos nuo politinių sprendimų. Todėl siekdami, kad laikotarpiu iki 2035 m. pasaulinis energijos poreikis būtų patenkintas, politikai turėtų stengtis labiau įtraukti privatų sektorių ir paskatinti jį investuoti, pabrėžia IEA. Tam būtina stabili teisinė ir politinė aplinka, kurios daugelyje šalių trūksta.
„Politikos formuotojams visame pasaulyje siekiant ir energetinio saugumo, ir konkurencingumo, ir įgyvendinti aplinkosauginius tikslus, tenka priimti sudėtingus sprendimus. Visų šių tikslų neįmanoma pasiekti nemobilizavus privataus sektoriaus ir kapitalo, tačiau kai vyriausybės nenuspėjamai keičia taisykles, investuotojams įsitraukti į žaidimą tampa labai sudėtinga“, – sako IEA vyriausiasis ekonomistas Fatihas Birolas.
IEA taip pat pažymi, kad nors daug valstybių deklaruoja siekiančios mažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą ir taip kovoti su pasauliniais klimato pokyčiais, jei tendencijos nesikeis, reikšmingų postūmių iki 2035 m. šioje srityje nebus: investuotojams trūksta paskatų masiškai skirti lėšas anglimi kūrenamų elektrinių alternatyvoms.
Paieška archyve
