Nemaža dalis lietuvių Skandinaviją laiko sektinu pavyzdžiu daugelyje skirtingų sferų, tačiau, anot vizualinės komunikacijos specialistų, tarp Lietuvos ir Skandinavijos internetinių svetainių dizaino tendencijų yra daugiau skirtumų nei panašumų.
Skandinavijoje ir Lietuvoje vizualinėje komunikacijoje besispecializuojančios UAB „Gamadigi“ direktorės Julijos Moisenko teigimu, šių dviejų rinkų skaitmeninis dizainas kol kas skiriasi labai stipriai.
Skandinaviško dizaino kryptis, kurią lengvai atpažįstame šiandien, susiformavo dar antroje XX a. pusėje, o lietuviškas dizainas dar tik pradedamas kurti perimant kaimyninių šalių pavyzdžius.
„Skandinaviškam stiliui būdingas paprastumas, minimalizmas ir funkcionalumas. Spalvų paletėje dominuoja šviesios, neutralios spalvos kaip: balta, rusva, šviesiai žydra ar medžio spalva. Tradiciškai skandinaviškas dizainas laikomas nesenstančiu, rafinuotu, universaliu ir gaiviu. Kalbant apie skaitmeninį dizainą, galima išskirti tai, kad skandinavai nesistengia kuo įmantriau pateikti parduodamą produkciją ar pagražinti ją papildomomis detalėmis, o visas dėmesys yra sutelkiamas į tikslinę vartotojų grupę, jų poreikius. Todėl jų puslapiai išsiskiria ilgaamžiškumu, kai standartiniai puslapiai savo funkcionalumą praranda po 3–4“, – skandinaviško dizaino ypatumus dėsto J. Moisenko.
„Tuo tarpu lietuviai dažniausiai renkasi šabloninių puslapių sprendimus, prie kurių pridedamos atskiros detalės, reprezentuojančios įmonę, tokios kaip: logotipas, spalva ar gaminių paveikslėliai. Žinoma, tam daug įtakos daro, kokioje sferoje dirba kompanija, jos turimas komunikacijos biudžetas ir daugelis kitų faktorių“, – lietuvių pasirinkimą apibendrina J. Moisenko.
Pasak pašnekovės, Lietuvoje klientas kreipdamasis į agentūrą dažniausiai žino, kokio dizaino nori ir ką nori adaptuoti iš matytų pavyzdžių. Problema iškyla tada, kai agentūra siūlo kūrybiškesnį sprendimą, tačiau klientas dažniausiai linkęs likti prie įprastų standartų.
„Įmonės vadovai dažnai dar nepasitiki agentūromis ir netiki, kad išskirtinis internetinis puslapis net gali paskatinti pardavimus. Manau, kad kai ši situacija pasikeis, geri dizaineriai sugebės pasiūlyti tokias svetaines, kurios ne tik reprezentuos įmonę, sustiprins jos prekės ženklą, bet ir ženkliai prisidės prie pardavimų“, – mano J. Moisenko.
Visiems žinoma, kad lietuvos programuotojai yra paklausūs visame pasaulyje. Deja, kalbant apie internetinių svetainių dizainerius, situacija yra kur kas prastesnė.
„Lietuvos programuotojai yra pakankamai paklausūs, tačiau reikia būti realistams: ši paklausa išaugusi dėl jų žemos kainos. Jeigu palygintume lietuvių ir estų programuotojus, pamatytume, kad mes dar turime kur augti ir tobulėti. Pavyzdžiui, skandinavai į Estiją perkelia daugybę savo kompanijų padalinių, ir taip mažina išlaidas, nes vietos programuotojai jau įrodė savo kompetenciją“, – Estijos pranašumus mato J. Moisenko.
„Kalbant apie skaitmeninio dizaino specialistus Lietuvoje, galiu pastebėti, kad situacija yra dar gerokai prastesnė nei programuotojų. Lietuvoje bėda ta, kad daugelis jaunų dizainerių turi šios srities žinių trūkumų, nes ši sritis susideda iš itin sudėtingų ir kompleksiškų procesų, kurie apima ne tik dizainą, bet ir turinio išdėstymą, puslapio valdymą ir jo funkcionalumą“, – teigia UAB „Gamadigi“ direktorė.
Anot pašnekovės, Lietuvos skaitmeninio dizaino sferoje yra juntama ir teigiamų ženklų.
„Vis dažniau pastebiu, kad aukštesnės kvalifikacijos dizaineriai pradėjo sekti rinkos naujienas, ateinančių metų tendencijas ir tai atvaizduoja savo kūryboje. Taip pat daug jaunų žmonių patirties įgyja užsienio valstybėse, o grįžę į Lietuvą šią patirtį bando pritaikyti. Manau, kad dizaineriai, kurie nori kilti karjeros laiptais, turi stengtis įsidarbinti tarptautinėje agentūroje Lietuvoje, kad įgytų įvairiapusės patirties, o tada keliauti į užsienio rinkas ir įrodyti, ką jie gali“, – nuomone pasidalino vizualinės komunikacijos sferoje dirbančios UAB „Gamadigi“ direktorė.
Paieška archyve
