Nors Latvijoje ir Estijoje ryškėja ekonomikos perkaitimo požymiai – didelė infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas, – Lietuvos ekonomikai būdingas stabilus augimas, tvirtina Šiaurės Europos finansų įmonių grupės SEB analitikai Vidurio ir Rytų Europos valstybių ekonomikos pusmečio apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Šiame regione Baltijos šalių ekonomikos plėtra išlieka sparčiausia.
„Baltijos regiono ekonomikos augimui itin didelę įtaką daro nedidelė paskolų palūkanų norma, smarkiai skatinanti vartojimą. Audringa vartojimo plėtra šiuo metu pastebima Latvijoje ir Estijoje, todėl neatsitiktinai kalbama apie galimą šių šalių ekonomikos perkaitimą“, – sako SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda. Pasak jo, Latvijos vartojimo augimą skatina ir labai sparčiai augantis nominalusis darbo užmokestis. Lietuvoje taip pat pastebimas vidaus rinkos bumas, tačiau jo įtaka makroekonomikos rodikliams kol kas nėra tokia drastiška kaip šiaurinėse kaimynėse.
Stabilumą Lietuvos ekonomikai garantuoja palyginti nedidelė infliacija ir priimtinas einamosios sąskaitos deficitas. „Esame vienintelė Baltijos valstybė, vis dar turinti realią galimybę įsivesti eurą numatytu laiku – 2007 metais“, – sako G. Nausėda. SEB analitikų prognozėmis, iš naujų ES narių eurą 2007 metais veikiausiai įsives ir Slovėnija, tuo tarpu dėl Lietuvos klausimas kol kas tebėra atviras.
Analitikai prognozuoja, kad šiais metais infliacija Lietuvoje pakils iki 2,8 proc., Latvijoje ji bus 5,8 proc., o Estijoje – 3,5 procento. Didelė Baltijos kaimynių infliacija beveik sunaikino šių valstybių viltis įsivesti eurą artimiausiu metu. Anot SEB ekspertų, Estija turės atidėti šį žingsnį metams ir pereis prie naujos valiutos 2008 metais, tuo tarpu Latvijai gali tekti palūkėti net iki 2009 metų.
G. Nausėdos teigimu, vartojimo pakilimas Estijoje labiausiai skatins sparčiausią prognozuojamą 2006 metais regione ekonomikos augimą – 9 procentų. Lietuvoje numatomas 6,5 proc., o Latvijoje – 8,5 proc. realaus BVP prieaugis.
SEB analitikai prognozuoja, jog kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikai bus būdinga taip pat palyginti sparti plėtra. Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos ekonomikos augimą skatins stipri vidaus paklausa ir geresnės eksporto galimybės atsigaunant euro zonos, ypač Vokietijos, ekonomikai.
Vis dėlto keturios pastarosios valstybės liks už euro įvedimo „borto“ dar bent dvejus metus dėl netoleruotinai didelio biudžeto deficito. Visose šiose šalyse šiais metais planuojami parlamento rinkimai, todėl dideli biudžeto deficitai veikiausiai nebus sumažinti. Remdamiesi tokia prielaida, SEB analitikai mano, jog Slovakija prisijungs prie euro zonos 2009 m., Čekija – 2010 m., Lenkija – 2012 m., o Vengrija – tik 2014 metais.
