Antradienį Europos Parlamente patvirtinta energijos vartojimo efektyvumo direktyva įpareigoja atnaujinti didelius valstybinius pastatus, imtis taupymo priemonių energijos paskirstymo ir pardavimo srityse, taip pat reguliariai atlikti energijos vartojimo auditą visose didelėse įmonėse. Pavykus sumažinti energijos vartojimą 20 proc., ES kasmet būtų sutaupoma po 50 mlrd. eurų.
ES valstybės turės kasmet renovuoti 3 proc. viso jų centrinei valdžiai priklausančių ir jos naudojamų šildomų ir vėsinamų pastatų patalpų ploto. Tai bus taikoma pastatams, kurių bendras naudingas plotas yra daugiau kaip 500 m², o nuo 2015 m. liepos mėn. – daugiau kaip 250 m². Valstybės galės netaikyti šio reikalavimo aplinkosauginės ar istorinės vertės pastatams, taip pat karinės ar religinės paskirties statiniams. Jos galės pasirinkti ir alternatyvius būdus sutaupyti tokiam pačiam kiekiui energijos – pavyzdžiui, apmokestinti taršą, numatyti mokesčių lengvatas ar kitaip skatinti energiją taupančias technologijas, taip pat nustatyti griežtesnius standartus ar ženklinimo reikalavimus negu privalomi ES.
ES šalys turės numatyti schemą, pagal kurią energijos paskirstymo ir mažmeninio pardavimo įmonės būtų įpareigotos iki 2020 m. pabaigos kasmet sutaupyti bent 1,5 proc. per metus galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, skaičiuojant 2010–2012 m. vidurkį. Jį skaičiuojant gali būti neįtraukiamas transportui sunaudojamas parduotos energijos kiekis, taip pat priskaičiuojamas sutaupymas energijos transformavimo ir perdavimo srityse.
Visose didelėse įmonėse kas ketverius metus kvalifikuoti ir akredituoti ekspertai turės atlikti energijos vartojimo auditą.
Direktyvai pritarė 632 EP nariai, nepritarė 25, o susilaikė 19. Ji įsigalios dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o ES valstybės turės per 18 mėn. ją perkelti į savo teisę.
„Šis teisės aktas ypač svarbus ne tik siekiant energetinio saugumo ir klimato kaitos tikslų. Jis iš esmės paskatins ekonomikos augimą ir leis sukurti darbo vietų. O svarbiausia – jis sumažins reikšmingą ir tebedidėjančią mūsų priklausomybę nuo energijos importo, kuris pernai ES siekė 488 mlrd. eurų arba 3,9 proc. BVP“, – pažymėjo EP pranešėjas Claude Turmes (Žalieji, Liuksemburgas).
