Dviejų didžiausių šalies miestų potencialus jungiantis Vilniaus ir Kauno dvimiestis įgyja vis didesnę reikšmę tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalių regione. Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane dvimiestis išskirtas kaip tarpvalstybinio masto centras, o „Financial Times“ leidinių grupei priklausantis žurnalas „Foreign Direct Investment“ (FDI) Vilniaus ir Kauno dvimiestį jau antrus metus iš eilės pripažino Baltijos šalių ateities regionu.
Pripažįstama, kad Vilniaus ir Kauno dvimiestis turi didžiausią ekonominį potencialą Baltijos regione. Pastaraisiais metais dvimiesčio bendrasis vidaus produktas vidutiniškai augo 8 proc., o 2004 metais jame sukauptos tiesioginės užsienio investicijos viršijo 3,4 mlrd. eurų (11,8 mlrd. Lt). Dvimiestis taip pat vertinamas už pasiekimus kaštų efektyvumo, žmogiškųjų išteklių, transporto srityse bei geriausią tiesioginių užsienio investicijų skatinimo strategiją.
Siekiant didinti tiek Lietuvos miestų, tiek visos šalies tarptautinį konkurencingumą, Vilniaus ir Kauno dvimiestis plėtojamas pagal 2004 metų vasarį patvirtintą strateginį planą. Prioritetinės plane numatytos sritys – ekonomika, turizmas ir susisiekimo infrastruktūros plėtra.
Miestų bendradarbiavimą užtikrina nuolat dirbanti Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio planavimo komisija – dvimiesčio Taryba. Įgyvendinami bendri projektai, suburiantys ne tik Vilniaus ir Kauno apskričių savivaldybes, bet ir kitus Lietuvos regionus. Pavyzdžiui, šiemet jau trečius metus iš eilės Vilniaus ir Kauno dvimiestis bus pristatytas Kanuose (Prancūzija) vyksiančioje tarptautinėje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM’06, kur dvimiesčio paskatintos taip pat dalyvaus Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Elektrėnų savivaldybės.
Bendriems regioniniams projektams rengti pernai įkurta ir aktyviai dirba Dvimiesčio regioninė grupė, sudaryta iš Elektrėnų, Birštono, Širvintų, Kaišiadorių ir Trakų savivaldybių. Bendradarbiaujant šioms savivaldybėms sėkmingai pradėti vykdyti informacinių technologijų, žmogiškųjų išteklių, verslo inovacijų, švietimo projektai.
Atskira sutartimi numatytas Vilniaus ir Kauno savivaldybių bendradarbiavimas kultūros srityje. Sutarta, kad svarbiausius kultūros renginius abu miestai įgyvendins kartu. Keletui renginių suteiktas „dvimiesčio renginio“ statusas – tai „Kaunas Jazz“, Kristupo vasaros ir Pažaislio muzikos festivaliai, „Skamba skamba kankliai“, „Atataria lumzdžiai“ festivaliai, dailininkų pleneras Bikuškio dvare „Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų“, mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Abiejų miestų kultūrinį gyvenimą vienija ir kitos šventės – Kalėdų eglutės įžiebimas abiejų miestų aikštėse vienu metu, keitimasis parodomis, Mamos dienai skirti renginiai. Šį pavasarį Vilniuje ir Kaune vyks Baltijos miestų kultūros renginių vadybos seminaras.
Dvimiesčio idėja įtvirtinta 2002 metais Vilniaus ir Kauno savivaldybėms pasirašius bendradarbiavimo ketinimų protokolą. Ši idėja iškart sulaukė plataus visuomenės pritarimo – tais pačiais metais dvimiesčio entuziastai iš Vilniaus, Kauno ir Elektrėnų susibūrė į rėmėjų draugiją „Dipolis“. Jos veikloje dalyvauja aktyviausi visuomenės nariai – mokslo, meno, kultūros ir verslo atstovai, dvimiesčio savivaldybių specialistai ir politikai. Draugijos pirmininkas, dvimiesčio idėjos puoselėtojas profesorius Jurgis Vanagas 2005 metais apdovanotas Nacionaline mokslo premija už ilgametį mokslinį darbą puoselėjant ir moksliškai pagrindžiant dvimiesčio idėją.
Paieška archyve
