„Intel“ priešinimasis „ultrabook“ kompiuterių gamintojų norams pamatyti pigesnius procesorius jau tapo savotiška IT pramonės tautosaka. Procesorių gigantas bando bet kokiais būdais sumažinti visų kitų „ultrabook“ komponentų savikainą, tam pasitelkdamas kontraktinius gamintojus ir skatindamas jų tyrimų centrų veiklą. Vis tik „Intel“ procesoriai lieka ta „šventa karve“, kuri neturi kentėti nuo noro sumažinti „ultrabook“ savikainą.
Gana kandžių replikų šiuo klausimu „Intel“ atstovai neišvengė ir per ataskaitinę konferenciją, skirtą II ketvirčio veiklos rezultatams aptarti. Pirmiausia, vienas iš analitikų paprašė pakomentuoti gandus apie „Intel“ ketinimus sumažinti „Ivy Bridge“ procesorių kainas. Korporacijos vadovas „Paulas Otellinis paskubėjo pareikšti, jog šie gandai neturi pagrindo, ir kompanija prisilaiko tradicinės kainodaros strategijos. Dar daugiau, šiuo metu „Ivy Bridge“ procesoriai priklauso vidutiniam ir aukščiausiam kainų segmentui, o prieinamiausi „Intel“ sprendimai atstovaujami senesnių kartų procesorių (reikia suprasti, norit pigaus, užteks ir „Sandy Bridge“).
Tiesa, kaip mes jau žinome, šiame pusmetyje situacija pasikeis, ir rinkoje greičiausiai rugsėjo mėnesį turėtų debiutuoti „Core i3“ serijai priklausantys „Ivy Bridge“. Taigi kol nėra tų, kurie alsuoja į nugarą, „Intel“ savo kainodaros įpročių nekeis.
Aišku, didžiausių diskusijų sukelia būtent „ultrabook“ kompiuteriams skirtų procesorių kainos. Kitas analitikas paklausė „Intel“ atstovų, ar nederėtų kompanijai vykdyti daug agresyvesnę kainų politiką, kad būtų aktyviau stimuliuojama paklausa. Paulas Otellinis pareiškė, jog ši idėja, net ir „ultrabook“ atžvilgiu, jam neatrodo gera. Jo teigimu, ultra ploni sprendimai su „Pentium“ ir netgi „Celeron“ procesoriais didele paklausa nepasižymi, ir vartotojai pasiruošę mokėti už spartą, kuri bus aktuali kelerius metus į priekį.
Gana gera idėja sumažinti „ultrabook“ kompiuterių kainą P. Otellini laiko standžiųjų diskų su plonesniais korpusais naudojimą. Tai leidžia „nušauti du zuikius“: vartotojas gauna nemažai talpos savo informacijai saugoti, kartu ir nešiojamojo kompiuterio korpusas „lieknėja“. Žodžiu, „Intel“ vis dar mato „ultrabook“ kompiuterių savikainos mažinimą visur kitur, tik ne savo procesoriuose. Taigi panašu, jog gamintojams teks susitaikyti arba su mažesnėmis pelno maržomis (kaip tuo labai skundžiasi kompanija „Acer“), arba… pereiti prie AMD platformos (kaip tai padarė kompanija HP). O galbūt tiesiog žaisti pagal „Intel“ taisykles, pasiūlyti brangius „ultrabook“ kompiuterius („Dell“ pavyzdys) ir susitaikyti su mintimi, kad masiniais jie niekada netaps, kaip apie tai svajoja „Intel“.
Paieška archyve
