Milijonus darbo vietų galima sukurti visame pasaulyje per ateinančius kelis dešimtmečius, jei bus pasirinkta „žalioji“ politika, sako Jungtinės Tautos.
Būtų sukurta nuo 15 iki 60 milijonų darbo vietų, žymiai sumažinta oro tarša, pranešama Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programoje. Tai yra pagrindiniai siekiai viso pasaulio ekonomikai, netgi toms industrinėms teritorijoms, kuriose aukštas užterštumas ir darbo vietų mažinimas labai skausmingas.
Achim Steiner, Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos direktorius sako: „Nustatėme, kad žalia ekonomika milijonams žmonių išspręstų skurdo problemą, suteiktų pagerintas pragyvenimo sąlygas šiai ir ateinančioms kartoms. Tai daug žadanti žinia šiuo metu problemų kamuojamam pasauliui.“
Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu yra apie trys milijonai „žalių darbų“. Šie darbai pagrinde yra vėjo energetikos ar energijos taupymo sektoriuose. Jungtinėje Karalystėje tokių darbų – arti milijono, ir ši šalis viena iš nedaugelio, kuri kuria darbo vietas. Ispanijoje „žalius darbus“ dirba per 500 000 darbuotojų. Besivystančiose ekonomikose šis skaičius smarkiai auga – apie 7 procentai žmonių įdarbinta Brazilijoje, iš kurių trys milijonai dirba žalioje srityje.
Vis dėlto, žalių darbų potencialas labai priklauso nuo šalies, ar ji pasirinks žalią ekonomiką, sakoma pranešime.
Juan Somavia, Tarptautinės darbo organizacijos direktorius, kuris yra pranešimo bendraautorius, teigia: „Esamas vystymosi modelis įrodė besąs neefektyvus ir netvarus ne tik aplinkai, bet ir ekonomikai ir visuomenėms. Mes skubiai turime keistis į tvarų vystymąsį su nuoseklia politika, kurios centre – planeta ir žmogus.“
Jis atrėmė būgštavimus, kad žalyn sukanti ekonomika naikins darbo vietas tokiose srityse, kaip iškasenų išgavimas. Jis teigė: „Aplinkosauginis tvarumas nėra darbo vietos naikinimas, kaip kažkada buvo teigiama. Priešingai, jei protingai verčiamasi, tokia tvarka sukurs daugiau darbo vietų, mažins neturtą ir didins socialinę integraciją“.
Kai kurios sritys yra jautrios darbo vietų praradimams – pavyzdžiui, žvejų laivyba greičiausiai bus sumažinta, jei bus uždraustas pagaunamos žuvies perviršis. Dėl to žvejai turės ieškotis kitų darbų. Tačiau pranešime teigiama, kad tvari vadyba gali apsaugoti nuo darbo vietų mažinimo. Pavyzdžiui Azijoje dėl prastos išteklių vadybos apie milijonas darbuotojų miško pramonėje būtų praradę darbus.
Darbai lengvai apibūdinami kaip „žali“ – darbuotojai atsinaujinančioje energetikoje, pavyzdžiui, sodindami miškus ar darydami apsaugas, nėra vieninteliai pajutę darbų pobūdžio pasikeitimus. Iki 2030 metų mažiausiai pusė visos darbo jėgos pasaulyje bus susijusi su tvaria ekonomine pertvarka. Į ją bus įsitraukę žmonės, kurie mažins išmetamų dujų kiekį, ūkininkai, kurie bus labiau draugiški aplinkai, ar statybininkai, kurie statys namus iš „žalesnių“ statybinių medžiagų.
Kai kurie sektoriai bus labiausiai paveikti pasikeitimų: žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba, energetika, perdirbimas, statyba ir transportas.
Moterys taip pat gali išlošti – jei pasikeitimai bus atsakingai vykdomi, joms bus sukurta daugiau galimybių gauti darbą ir didesnes pajamas.
Ši studija, pavadinimu „Dirbant tvaraus vystymosi link: galimybės tinkamam darbui ir socialinei integracijai pereinant prie žalios ekonomikos“ bus išplatinta per Pasaulinę Aplinkosaugos dieną kitą savaitę, ir bus perskaityta aplinkosauginėje konferencijoje „Rio+20“, kurioje tautos diskutuos kaip pasitelkti naujus tikslus, kad sustabdyti aplinkosauginę degradaciją, kuri apėmusi visą pasaulį, rašoma guardian.co.uk.
