Estų sukurtas „Skype“ įrodo, kad milijardinės vertės kompanijas galima kurti ir Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje neprieinamos žinios apie aukštąsias technologijas ir jų finansavimo šaltinius. Tokios pozicijos laikosi didžiausio pasaulyje mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas Ilja Laursas. Visgi I. Laursas tikisi, kad lietuviai neliks bulvių augintojais ir ateityje kurs „Facebook“.
I.Laursas džiaugiasi, kad vienu išryškintų Lietuvos ateities prioritetų tapo aukštosios technologijos. „Auginti bulves galima, iš to užsidirbti galima, bet ateitis yra aukštosios, žinių technologijos ir jeigu mes niekada nesugebėsime įvaldyti, kaip gyventi, vystyti verslą, mums bus labai sunku konkuruoti apskritai“, - Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtoje viešojoje konsultacijoje diskusijoje „Visuomenė ir technologijos“ kalbėjo I. Laursas.
I. Laursas konstatavo, kad Lietuvoje apie aukštąsias technologijas nemokoma. Jis prisiminė Vilniaus universitete (VU) šešerius metus studijuodamas ekonomiką nagrinėjęs klasikinės ekonomikos modelius, kurie naujose technologijose tiesiog neveikia ir negali būti taikomi.
„GetJar“ įkūrėjas net per magistrantūros studijų metus teigė neišgirdęs sąvokos „rizikos kapitalo fondas“. Tai, pasak jo, yra pagrindinė finansinė varomoji jėga aukštųjų technologijų vystymui.
„Aukštosios technologijos yra tam tikrais šaltiniais finansuojamos ir žinios apie tuos finansavimo šaltinius Lietuvoje nėra prieinamos“, - kalbėjo I. Laursas. Nors, pasak jo, dabartinė Vyriausybė skiria labai daug dėmesio Lietuvos pristatymui užsienyje ir siekia pritraukti kapitalą, kuris apmokėtų aukštų technologijų atsiradimą šalyje, čia trūksta žinių tomis investicijomis pasinaudoti.
„Skype“ Estijoje – atsitiktinumas
Visgi I. Laursui norėtųsi tikėti, kad ateityje kursime „Facebook“ ar „Skype“, kaip jau padarė estai. Pasak I. Laurso, estų pavyzdys įrodo, kad milijardinės vertės kompanijas galima kurti ir Baltijos šalyse. Pašnekovas nesutinka, kad estai nušuoliavo labai toli.
„Mūsų pavyzdys („GetJar“ – DELFI) gal rodo, kad Lietuvoje irgi tą galima pradėti ir kurti. Tačiau aplinka tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje labai panaši ir kai kalbame apie pavienės sėkmės atvejus, jie – statistinės paklaidos ribose. Ir tikrai negalime teigti, kad „Skype“ yra todėl, kad Estija kitokia – tiesiog atsitiktinai būtent „Skype“ atsirado Estijoje, būtent „GetJar“ – Lietuvoje“, - DELFI sakė jis.
Pasak jo, norinčių kažką pradėti žmonių skaičius vienodas tiek Izraelyje, tiek JAV, tiek Lietuvoje. Tačiau dėl žinių stokos tik maža dalis gali tuo pasinaudoti. „Paklausk eilinio VU, VDU, VGTU ar kito universiteto informatikos studento, kaip galima padaryti pinigus iš savo idėjų. 99 proc. nesugebės to paaiškinti“, - įsitikinęs „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas.
I. Laursas primena, kad Lietuvoje aukštojo išsilavinimo vidurkis dvigubai didesnis nei Europoje, 100 gyventojų tenka didesnis studentų skaičius, vidutiniškai žinios apie internetą ir gebėjimai juo naudotis didesni. „Kai faktai sako tai, tikrai negalima teigti, kad esame tiek atsilikę bulvių augintojai, kad negalime suprasti, kas vyksta, kaip vyksta ir kaip tą kurti“, - kalbėjo I. Laursas.
DELFI primena, kad I. Laursas pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų. I. Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.
Prieš ketverius metus sukurtas projektas „GetJar“ šiuo metu yra didžiausias nemokamų mobiliųjų žaidimų ir programų portalas pasaulyje. Daugiau nei pusė „GetJar“ akcijų priklauso lietuvių investuotojams.
Paieška archyve
