Naujausias tyrimas atskleidžia: didžiausius lūkesčius savo darbe pasitelkti dirbtinio intelekto (DI) sprendimus jaučia įmonių vadovai, priešingai nusiteikę kvalifikuoti specialistai ir nekvalifikuoti darbuotojai. Tokia tendencija ypač ryški Lietuvoje ir Estijoje, rašoma „Helmes“ pranešime žiniasklaidai.
Kaip rodo naujausia Baltijos šalyse atlikta apklausa, 2 iš 3 vadovaujančias pareigas užimančių asmenų Estijoje jaučia vienokius ar kitokius lūkesčius naudoti DI savo darbe. Lietuvoje tokių vadovų yra 61 proc., o Latvijoje jų dalis – bene mažiausia: vos 31 proc.
Vertinant DI naudojimo paplitimą tarp aukščiausio lygio specialistų, jų dalis Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje atitinkamai siekia 38 proc., 34 proc. ir 28 proc. Tačiau tarp nekvalifikuotų darbuotojų beveik nejaučiami jokie lūkesčiai dėl šios technologijos naudojimo: skaičius svyruoja nuo 49 proc. Latvijoje iki 75 proc. Estijoje.
„DI integravimas – vis dar ankstyvoje stadijoje. Todėl apklausos rezultatai pernelyg nestebina: būtent vadovų lygmenyje pirmiausia ir išbandomi inovatyvūs, naujoviški technologiniai sprendimai, kurie anksčiau ar vėliau pereis į kitus lygmenis. Tačiau tam, kad tai nutiktų, pokyčius turi patikrinti ir įvertinti tiek vadovai, tiek ir aukščiausios grandies specialistai“, – sako „Helmes“ partneris Justas Valatka.
Apklausą programinės įrangos vystymo kompanijos „Helmes“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo beveik 2,2 tūkst. dirbančių respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Vadovų palaikymas – svarbus, tačiau ir jiems reikia pagalbos
Kaip pabrėžia J. Valatka, į kasdienę darbinę veiklą diegiant naujausias technologijas, pavyzdžiui, DI, labai svarbu, kad organizacijų vadovai, taip pat lyderystės komandos nustatytų aiškią strategiją ir užtikrintų tinkamą darbuotojų orientavimą.
„Tai padaryti – svarbu, nes kitaip DI taps tik dar vienu smagiu žaisliuku saujelės entuziastų rankose, o ne plačiai naudojamu įrankiu, kuris padidintų veiklos efektyvumą. Ypač dabar, kai ši technologija jau yra suvokiama ne kaip ateities sprendimas, o dabarties būtinybė“, – teigia ekspertas.
Remiantis apklausos duomenimis, tik kiek daugiau nei kas ketvirtas (27 proc.) apklaustasis Lietuvoje gauna aiškias gaires, įrankius ir kitas priemones, kurios padeda naudotis DI. Tokių žmonių dalis Latvijoje – 26 proc., Estijoje – vos 20 proc. Lietuvoje – taip pat didžiausia dalis apklaustųjų (17 proc.), kurie teigia negaunantys jokių realių nurodymų, kaip taikyti DI savo darbe, ir tai kelia nepatogumo arba neaiškumo jausmą. Taip manančių Latvijoje ir Estijoje atitinkamai yra 14 proc. ir 11 proc.
„Įdomu tai, kad kone kas ketvirtas (23 proc.) vadovas Lietuvoje negauna aiškių, realių nurodymų ar taisyklių, kurios padėtų į kasdienį darbą įdiegti DI. Tokių neapibrėžtume esančių vadovų kitose Baltijos šalyse – mažiau. Atsiduriame nedviprasmiškoje padėtyje: norime, kad vadovai būtų tie žmonės, kurie atvertų duris šiuolaikinėms technologijoms į įmones, tačiau nesuteikiame jiems pakankamai galimybių tai padaryti tinkamai. Todėl rūpinantis verslo vystymu vertėtų pagalvoti ir apie vadovaujančias pozicijas užimančių asmenų profesinį tobulėjimą. Tik taip galėsime užtikrinti tvarų DI diegimą į verslo procesus“, – tvirtina „Helmes“ partneris J. Valatka.
Paieška archyve
