Nors žiemą elektros kainos Lietuvoje pasiekia aukščiausią lygį, ankstesnių metų tendencijos rodo, kad tai – laikinas sezoninis pikas, po kurio pavasarį kainos paprastai mažėja. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi kelerių metų kainų dinamiką, atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vartotojams nereikėtų skubėti keisti su biržos kaina susietų planų, nes kovo mėnesį kainos mažėja gan reikšmingai – per paskutinius 3 metus vidutiniškai 24 proc., palyginti su vasario mėnesiu.
2023–2025 m. kainų statistika patvirtina sezoniškumą – sausio ir vasario mėnesiais kainos būdavo aukščiausios, o kovą ir balandį reikšmingai mažėdavo – vidutiniškai nuo 109 Eur/MW iki 77 Eur/MW. Šių metų žiema kol kas išsiskiria kaip brangiausia nuo 2023 m. – sausį vidutinė kaina siekė 152 Eur/MWh. Dėl atsinaujinančių energijos išteklių generacijos ankstesnių metų tendencijos leidžia tikėtis staigaus kainų mažėjimo ir šių metų pavasarį.
„Žiemos laikotarpiu dėl ilgai vyraujančios žemos temperatūros ir išaugusio vartojimo kainų šuoliai stebimi kasmet, tačiau tai – sezoninis reiškinys. Ankstesnių metų dinamika rodo, kad nuo kovo elektros energijos didmeninėje rinkoje kainos reikšmingai mažėja generacijos iš atsinaujinančių išteklių dėka“, – sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.
VERT vertinimu, maždaug 200 tūkst. vartotojų, turinčių su birža susietus elektros planus, sprendimus dėl fiksuotos kainos pasirinkimo racionaliau būtų svarstyti pavasario–vasaros laikotarpiu, o ne žiemos kainų piko metu.
Sausį aukštos kainos vyravo ir kitose Baltijos šalyse bei Švedijoje
Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje sausį siekė 152 Eur/MWh. Palyginti su pernai gruodžiu, kai kaina siekė 83 Eur/MWh, augimas – net 82 proc. Kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje ‒ kainų lygis buvo panašus. Latvijoje elektros energijos kaina siekė 153 Eur/MWh, Estijoje – 154 Eur/MWh. Švedijos prekybos zonoje, iš kurios paprastai importuojama pigesnė elektros energija, elektros kaina taip pat buvo palyginti aukšta ir siekė 106 Eur/MWh (padidėjimas ‒ net 1,7 karto).
Dėl šaltų orų ir suplanuotų remonto darbų itin maža Latvijos hidroelektrinių gamyba, kurią kompensavo dujas naudojančių elektrinių gamyba, didino brangios elektros energijos pasiūlą ir turėjo įtaką aukštų kainų formavimuisi visame Baltijos šalių regione.
Aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota sausio 26 d. – 241 Eur/MWh, mažiausia – sausio 1 d. – 36 Eur/MWh. Elektros energijos suvartojimas šį sausį siekė 1 413 GWh ir buvo net 24 proc. didesnis nei pernai gruodį. Sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas buvo taip pat didesnis 24 proc. Šių metų sausį suvartotas kiekis ir jo pokytis per mėnesį ir per metus yra rekordinis.
Lietuvos elektros energijos generacija sausį siekė 948 GWh ir, palyginti su gruodžiu, padidėjo 24 proc. Vidutiniškai 67 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė vietinė gamyba, likusi dalis buvo importuota.
Didžiausią dalį – 57 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio – pagamino vėjo elektrinės, saulės jėgainių generacija siekė apie 2 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino kiek daugiau nei 6 proc., šiluminės elektrinės (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą) – 28 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio, o kitos – kiek daugiau nei 6 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
Apžvalga parengta pagal LITGRID AB ir ENTSO-E duomenis. Visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku.
Paieška archyve
